Lietuvis – apie situaciją Šanchajuje
„Šiandien pastebėjau, kad Šanchajus daug gyvesnis, žmonės grįžta į miestą po atostogų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė Šanchajuje gyvenantis lietuvis Mindaugas Skrupskelis.
Anot jo, baimė aplinkoje tikrai juntama, laimei, visos tarnybos labai atsakingai vertina riziką, todėl net įėjus į prekybos centrą kiekvienu žmogumi pasirūpinama.
„Manau, baimė tikrai juntama, žmonės nuo pat pradžių neturėjo didelio pasitikėjimo viešinama informacija. Stengiuosi saugiai būti namuose, namų karantino sąlygomis, maistą, kiek galima, užsisakau į namus ir stengiuosi neiti į išorinį pasaulį. Buvau kelis kartus išėjęs su kauke, apsaugos priemonės prekybos centruose sustiprintos, pamatuojama temperatūra, matyti, kad visais lygiais labai rimtai žiūrima į situaciją. Aš visiškai nenorėčiau rizikuoti, todėl nusprendžiau likti namuose“, – tikino Mindaugas.
„Atrodo, kad letargo miegas ištiko miestą, nes žmonės visai nejudėjo iš namų“, – išties niūrų vaizdą pamena vyras.
Anot vaikino, bendrinės informacijos, kuri yra viešumoje, pakanka.
„Manau, kad bendrinė informacija yra žinoma, kinai išsilavinę šiuo požiūriu, jie žino, kaip visa tai valdyti. Svarbiausia – higiena, naudoti kaukes. Problema ta, kad kaukių tiesiog nėra, į Šanchajų kiekvieną dieną įvežamas ribotas jų kiekis“, – pasakojo Mindaugas.
3 savaitėmis pavėluota
Pasiteiravus, ar izoliacija šios ligos atveju yra geras sprendimas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas tam pritarė.
„Taip. Tik yra vienas „bet“, ko galbūt ir gerbiamas pašnekovas iš Kinijos nežino. Pirmiausia, reikia pagirti kinus. Tai, ką jie dabar daro su savo karantinu, – puiku, bet jie tris savaites pavėlavo. Tris savaites Kinijos valdžia nieko nesakė, kai jau buvo diagnozuoti pirmieji atvejai.“
S. Čaplinskas DELFI laidoje daugiau papasakojo apie tai, kodėl ši liga yra tokia pavojinga.
„Čia yra koronavirusas, jis gana plačiai paplitęs gamtoje tarp laukinių gyvūnų. Šis virusas jau yra septintas koronavirusas, kaip žinoma, galintis plisti ir tarp žmonių. Virusas pažeidžia kvėpavimo takus ir sukelia smarkią pneumoniją, o, kai yra sunki pneumonija ir nėra specifinio gydymo, rizikuojama įvairiomis komplikacijomis. Deja, dažnai gali baigtis mirtimi. Kai buvo diagnozuoti pirmieji mirčių atvejai, atrodė, kad tas mirčių skaičius gali būti labai didelis.
Dabar aišku, kad iš tų, kurie patenka į ligonines su klinikiniais reiškiniais, miršta apie 10–11 proc. Žinomi keli šimtai žmonių, apie kuriuos sakoma, kad jie yra pasveikę. O kaip tai atsilieps jų sveikatai ir gyvenimui, – matysime, bet, savaime aišku, kad tai yra sunki liga, gali kilti kitokių komplikacijų. Ji, kaip ir kitos peršalimo ligos, pavojingiausia silpnesniems – senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis“, – DELFI sakė pašnekovas.
„Svarbiausia – du dalykai: higiena ir gerai apdorotas maistas. Taip pat svarbu gydytojui viską papasakoti apie savo keliones, apie kontaktą su atvykusiais į Lietuvą žmonėmis“, – pridūrė jis.
Virusas plis, jeigu bus palankios aplinkybės
Anot direktoriaus, virusas visada pasinaudos galimybe plisti, jeigu žmonės sudarys sąlygas. „Kaip ir atsiradus bet kokiam naujam patogenui, atsiranda įvairių sąmokslo teorijų. Jau dabar viešinama spaudoje, kad ištrūko virusas iš laboratorijos, – nieko panašaus. Yra posakis, kad pati gamta yra didžiausias teroristas, ji pati sukuria įvairius mikroorganizmus, jeigu mes, žmonės, sudarome sąlygas. Virusai visada pasinaudos galimybe plisti, jeigu žmonės sudarys sąlygas. Šio viruso struktūra buvo nustatyta gana greitai, matyti, kad apie 70 proc. yra to koronaviruso, kuris būna tarp gyvačių, ir 30 proc. – tarp šikšnosparnių.
Tikėtina, kad gyvatės galbūt gavo tą koronavirusą iš šikšnosparnių ir taip užsikrėtė žmogus. Gamtoje nebūna, kad glaudžiai kontaktuotų ir gyvatė, ir šikšnosparnis, ir žmogus. Jeigu mes sudarėme tokias, net ir antisanitarines, sąlygas, virusai pasinaudojo galimybe ir pradėjo plisti. Toliau kyla klausimas, kiek sparčiai jis galėtų plisti. Atsakyti sunku, bet taip atsitikti gali. Dar svarbu, kaip mutuos šis virusas, – kalbėjo jis. – Gamtoje paprastai taip nebūna, kad patogenas išžudytų visus savo šeimininkus, tada jis ir pats žūtų.“
Simptomai labai panašūs į peršalimo ligų. „Pirmiausia, virusai sukelia peršalimo ligas. Kai pasireiškia lengvesnė forma, simptomai panašūs į gripo, bet sunkesniu atveju apie 80 proc. žmonių kankina aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir dusulys, sunku kvėpuoti.“ Anot pašnekovo, mažai paguodžia tai, kad nuo koronavirusų nėra vaistų, o gydymas išlieka simptominis.
„Pavojingiausia yra mažiems vaikams, senjorams, žmonėms, kurių silpna imuninė sistema. Pirmieji mirties atvejai ir buvo tarp tokių žmonių“, – sakė S. Čaplinskas. Inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 14 dienų. „Tai yra uždelsto veikimo bomba“, – pridūrė jis.
Panika pasaulyje
Kinija sekmadienį uždarė didelį miestą, esantį toli nuo koronaviruso epidemijos epicentro, mirčių nuo viruso skaičiui pasiekus 304 bei Filipinuose mirus pirmam užsikrėtusiajam virusu už Kinijos ribų.
Tokios naujienos dar labiau padidino nerimą dėl to, kad virusas plinta vis toliau ir greičiau, nepaisant viso pasaulio šalių sprendimų uždaryti savo sienas žmonėms iš Kinijos.
Siekdama pažaboti viruso plitimą, Kinijos valdžia sekmadienį iš esmės uždarė rytinį Vendžou miestą, esantį už maždaug 800 km nuo Uhano – viruso išplitimo epicentro. Mieste uždaryti keliai, žmonėms nurodyta likti namuose.
Praėjusių metų pabaigoje Uhano mieste atsiradęs virusas jau išplito į 24 šalis. Kinijoje juo užsikrėtė beveik 14500 žmonių. Dauguma užsikrėtusiųjų yra buvę Uhane – pramoniniame 11 mln. gyventojų turinčiame centre, arba kituose Hubėjaus provincijos rajonuose.
Filipinuose miręs 44 merų vyras buvo iš Uhano, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, dėl koronaviruso paskelbusi pasaulinę nepaprastąją padėtį.