Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys sako, kad naujasis modelis yra „pažangus ir lankstesnis“.
„Perėjimas prie kreditų leis suvienodinti profesinio mokymo įkainius švietimo, užimtumo ir darbuotojų perkvalifikavimo sferose ir kurti vieningą mokymosi visą gyvenimą sistemą“, – pirmadienį ministerijos išplatintame pranešime sako viceministras.
Jis taip pat pabrėžia, kad naujoji finansavimo metodika leidžia apskaičiuoti lėšas besimokančiojo pasirinktiems moduliams. Ši sistema leis laisviau rinktis tai, ko asmeniui ar darbdaviui reikia, taip pat leis formuoti individualius kompetencijų rinkinius.
Tikimasi, kad metodika taip pat skatins profesinio mokymo teikėjus plėtoti profesinį mokymą pameistrystės forma.
Pasak ministerijos, ligšiolinė metodika, kai mokymo lėšos skaičiuojamos pagal profesinio mokymo valandas, buvo nepakankamai lanksti ir neleido operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius bei efektyviai naudoti išteklių, finansavimas buvo skiriamas tik atskiroms kompetencijoms įgyti.
Taip pat pabrėžiama, kad kitąmet finansavimas profesinio mokymo įstaigoms auga apie 8,5 mln. eurų, iki 112,2 mln. eurų. 2016-aisiais jis siekė 88,6 mln. eurų.
Šiemet iš viso per priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta 19,5 tūkst. stojančiųjų, tai 2,2 tūkst. (13 proc.) daugiau nei pernai.