Prodiuserio L. Lučiūno atstovaujama bendrovė „Creative industries“ – viena iš 21 įmonės, davusios sutikimą LRT Tarybai pateikti jų sutartis nacionalinio transliuotojo, Lietuvos radijo ir televizijos, veiklą tirti nusprendusiam Seimui. Dar 13 privačių prodiuserinių kompanijų tokio leidimo nedavė.
Antradienį parlamentinio Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis surengė spaudos konferenciją, kurioje dėstė priežastis, kodėl Seime reikia tirti LRT veiklą. Kaip tai pagrindžiančius argumentus politikas paviešino keletą nuasmenintų LRT ir privačių prodiuserių sutarčių, stebėdamasis tiek jų struktūra, tiek jose įvardintais skaičiais.
R. Karbauskis tikino, kad skandalingiausios yra sutartys su prodiuseriais už laidas, kurių pradinė vertė yra, pavyzdžiui, 23 tūkst. eurų, o paskui ta pati sutartis papildoma 92 tūkst. eurų suma. „Laida yra įvertinta 140 tūkst. eurų. Čia yra poros valandų laida ir, ar taip turi būti, ar ne, mums sunku vertinti“, – teigė R.Karbauskis.
Spaudos konferencijos paklausyti atėjęs prodiuseris L. Lučiūnas viešai pareiškė atpažinęs, kad politikas kalba apie jo įmonės sutartį dėl 2017 metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo transliavimo.
„Mes davėme sutikimą teikti mūsų sutartis Seimui. Nes mes nesukčiaujame, nevagiame ir labai griežtai tvirtiname sąmatas. Jeigu būčiau ką nors gvelbęs, vogęs, tai ir sakyčiau – „šnekėkimės po stalu“. Bet yra kitaip“, – vėliau sakė jis DELFI.
Vilniaus universitete, Muzikos bei Dailės akademijose dėstantis L. Lučiūnas sakė, kad jo studentai kūrybinius procesus išmano geriau negu politikai.
Sąskaitose – net lempučių nusidėvėjimas
L .Lučiūnas stebėjosi, kad komentuodamas šią sutartį, R. Karbauskis kalbėjo apie „dviejų valandų laidą“, kai iš tiesų tai buvo transliacija iš Klaipėdos „Švyturio“ arenos. Pasak jo, tokiam renginiui, kaip „Eurovizijos“ finalas, daugybė žmonių rengiasi mažiausiai pusmetį, todėl sąmata yra visiškai pagrįsta.
„Pradėkime nuo to, kad „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalas 2017 metais vyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Tokie renginiai iš esmės skiriasi nuo tų, kurie filmuojami studijoje: tai visai kitos erdvės, kitokia aparatūra, be to, į jį filmuoti važiuojama. Arena iš esmės – tuščia erdvė. Iš jos reikia padaryti didžiulę studiją“, – kalbėjo prodiuseris.
Jo teigimu, transliuojant „išvažiuojamąją“ laidą, tenka pasirūpinti dalyvių ir darbuotojų nakvyne, maitinimu, kitais dalykais, ir ne vieną, bet tris dienas.
Be to, kainuoja salės nuoma, atsiranda sąskaitos už elektrą, vandenį, reikia mokėti valytojams, sargams – įskaičiuojama viskas, „iki lempučių nusidėvėjimo“.
„Taigi, jei už „Eurovizijos“ transliaciją kaip prodiuseris gaunu 23 tūkst. eurų, galutinėje renginio sąmatoje atsiranda 40 tūkst. eurų, bet tas skirtumas lieka LRT, kaip nepiniginės išlaidos“, – pasakojo jis.
L. Lučiūnas DELFI aiškino pastebėjęs, kad daugelis nesuvokia, ką reiškia tokiam renginiui esą suteikiami „LRT resursai“, kuo taip pat stebėjosi R. Karbauskis.
„Tai yra indėlis, kurio televizija nemoka pinigais, bet suteikia daiktais arba žmonėmis. Kitaip sakant, jei konkretus televizijos darbuotojas, gaunantis atlyginimą, papildomai dirba savaitgalį, pagal darbo santykius išmoka jam didėja, taip pat jam priklauso komandiruotpinigiai ir panašiai. Prodiuseriai šių pinigų negauna – juos LRT privalo apskaityti ir išmokėti pati“, – teigė jis.
Antradienį R. Karbauskis iš tiesų paviešino, kad renginio, kuris, kaip manoma, buvo „Eurovizijos“ finalo transliacija, sąmatoje yra įvardinti LRT resursai. Tai kilnojamosios televizijos stoties (KTS, 8 kamerų), kaip matyti, veikusios 4-iomis pamainomis, bei tiek pat laiko dirbusių TV „gervių“ naudojimas. Tai iš viso kainavo 18,6 tūkst. eurų su PVM.
„Šie skaičiai reiškia, kad į Klaipėdą važiavo KTS aptarnaujantys darbuotojai, dirbę pamainomis, buvo gabenama aparatūra. Tai iš tiesų yra LRT resursai, kurių pinigine išraiška negauna prodiuseriai, bet televizija privalo juos apskaityti, nes tai yra išlaidos“, – kalbėjo prodiuseris.
Pasak L. Lučiūno, reikia suprasti, kad prodiuseriams sutartyse numatomos sumos iš tiesų yra skaičiuojamos kaip patiriamos išlaidos laidai parengti.
„Pirmiausiai mes turime kuo racionaliau išleisti pinigus, o vėliau, pagal sutartį, gauname už atliktą darbą numatytą atlygį. Prodiuseris iš esmės yra organizatorius, kuris turi protingai paskirstyti pinigus laidai“, - aiškino jis.
„Galiu pasakyti dar daugiau: mes, kaip prodiuseriai, pinigus gauname tik tada, kai laida parodoma, taigi, maždaug po dviejų mėnesių. Mes nuolatos kredituojame LRT. Iš šiuo metu viešojoje erdvėje minimų 23 tūkst. eurų prodiuseriui liko tik honoraras, o visa kita buvo skirta įrangai, autoriams, atlikėjams, scenografijai bei kitiems dalykams, reikalingiems renginiui surengti. Iš tiesų mano karjeroje buvo ne vienas didelis projektas, kainavęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų, bet dėl nenumatytų išlaidų juos teko pačiam finansuoti, taigi, vietoje pelno patyrėme nuostolius“, - kalbėjo L. Lučiūnas.
Prodiuseriai pasidalina veiklas
Pasak L. Lučiūno, iš tiesų „Eurovizijos“ finalo transliacijos sąmata siekė 140 tūkst. eurų su PVM, prodiuserių dalis sudarė 119,8 tūkst. eurų. Pagrindinį darbą, jo teigimu, nuveikė televizijos projektus, laidas bei serialus kurianti įmonė „Videometra“, laimėjusi LRT konkursą. Jie L. Lučiūno atstovaujamą bendrovę pasamdė pramoginei transliacijos daliai parengti.
„Kodėl „Videometra“ negalėjo visko daryti pati? Nes tokių muzikos prodiuserių, kaip mūsų įmonė, Lietuvoje yra vos keli. Dirbti ties „Eurovizija“ pradėjome dar tuo metu, kai jos transliacijas rengė kita kompanija, kuri mus pasikvietė daryti muzikinę dalį“, – pasakojo jis.
Prodiuseris aiškino, kad „Eurovizijos“ transliacija nėra eilinis koncertas. Tai ir montavimas, ir reportažai prieš laidas ir po jų, anonsai, techninis įgyvendinimas, apimantis scenografiją, garsą, šviesas ir panašiai.
Šią dalį darbų, pasak L. Lučiūno, vykdė „Videometra“. „Jie rengė sąmatas, tarėsi dėl kainų. Supraskite, ta bendrovė vienu metu filmuoja penkis serialus, kuria keturias laidas ir panašiai, todėl jiems montažinės ar reportažų klausimas yra pigesnis kokius dešimt kartų nei mums. Negalėčiau konkuruoti su „Videometra“ šioje dalyje“, – pažymėjo prodiuseris.
Jo atstovaujama bendrovė, kaip minėta, buvo atsakinga už muzikinę projekto dalį. „Esu muzikos prodiuseris, žinomas rinkoje. Mano kompanijai 80 proc. pajamų atneša koncertų organizavimas ir privatūs renginiai. Pelnas iš televizinių renginių yra nepalyginamai mažesnis“, – tvirtino L. Lučiūnas.
„Aš dirbu su kompozitoriais ir atlikėjais. Kompozitoriai atneša dainas. Jos dažniausiai būna sugrotos pianinu. Aš studijoje pagal tonacijas atrenku, kas geriausiai tinka kuriam atlikėjui, įrašome demonstracines versijas, darome perklausas.
Ir tik tada konkrečiam atlikėjui parenkama daina, su kuria jis dalyvaus renginyje. Žinoma, yra atlikėjų, kurie iš karto ateina pasirengę, bet didžioji dalis – ne. Tuo užsiima mano įmonė. Būtent dėl to prodiuserinės kompanijos, kuriančios tokias laidas, samdo mūsų įmonę parengti koncertinę dalį, nes mes tai išmanome“, – pasakojo prodiuseris.
Išlaidas išaugino arena ir papildomas renginys
L. Lučiūno teigimu, iš tiesų prie „Eurovizijos“ finalo transliacijos sutarties buvo pasirašytas priedas. Jo prireikė, nusprendus nacionalinės „Eurovizijos“ finalą rengti ne studijoje, bet didelėje arenoje.
„Tuo metu Klaipėda buvo Lietuvos kultūros sostinė, be to, paaiškėjo, kad savivaldybė renginiui turi lėšų, todėl sutinka priimti „Euroviziją“ ir surengti miestiečiams šventę. Bilietai buvo parduodami už simbolinę kainą – tie pinigai liko miestui. Klaipėda pasirašė sutartį su LRT, o transliuotojas įpareigojo prodiuserius parengti renginį „Švyturio“ arenoje“, – pasakojo jis.
Todėl, tikslinant sąmatą, priede buvo numatyta, kad prie laidos kainos – 23 tūkst. eurų, buvo pridėta už finalą 92 tūkst. eurų. „Nes už 23 tūkst. eurų tu gali ateiti į tuščią areną ir paūkauti“, – tvirtino L. Lučiūnas.
Be kita ko, jis pažymėjo, kad praėjusių metų „Eurovizijos“ transliacija vyko kovo 11 dieną, todėl į ją buvo integruoti Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius: buvo rodomi specialūs reportažai, prezidentės sveikinimas Lietuvai ir t. t.