Savo pasakojimą moteris pradėjo nuo to, kad jau dvylika metų gyvena Norvegijoje, tačiau ilgai nenorėjo, kad jai būtų klijuojama emigrantės etiketė.
„Esu emigrantė, nors daugelį metų nenorėjau sau to pripažinti, visada jaučiausi esanti LR pilietė, labai mylinti savo šalį ir ta meilę įskiepijusi savo atžaloms. Kad ir kaip nenorėjau šito sau pripažinti, paskutiniai gyvenimo įvykiai man aiškiai parodė ne tik tai, kad esu emigrantė, bet ir antrarūšė LR pilietė, esanti užribyje“, – teigė ji.
Krizė pakoregavo planus
Moters teigimu, jos istorija tokia, kad iš Lietuvos su šeima išvyko 2008 m., kai dar pasaulyje nebuvo nė užuominos apie pasaulinę krizę. Abu su vyru Lietuvoje turėjo darbus, tarnavo LR, buvo valdžios atstovai. Tačiau ambicijos ir norai prasilenkė su gaunamomis pajamomis ir vieną vakarą vyras užpildė anketą ir labai greitai gavo darbą Norvegijoje.
„Jis turėjo mechaniko specialybę ir išvyko remontuoti automobilių. Sekėsi jam gerai, darbdaviai pasiūlė ilgalaikę sutartį ir taip pat sudarė visas sąlygas atsivežti šeimą. Dėl asmeninių priežasčių, dėl šeimos gerovės sutikau atvykti. Ir taip 2008 metais aš su savo dviem mažametėm dukrelėm, vienai mergaitei buvo 8, kitai – 10, pakėlėme sparnus“.
Mergaitės iš karto pradejo lankyti mokyklą, prisiminė Rūta, ir šeimos planas buvo pasilikti svečioje šalyje dvejus metus, o užsidirbus pinigų grįžti į Tėvynę. Deja, atėjusi pasaulinė krizė pakoregavo viską savaip.
„Per tuos metus buvo visko, jeigu turėčiau galios atsukti laiką atgal, šiandien vargu, ar ryžčiausi tokiam žingsniui. Taip, kaip buvome vidurinės klasės atstovai, niekas ir nepasikeitė, netapome nei milijonieriais, o svetimoje šalyje ir pranašais nebūsime. Vienintelį pliusą matau, kad visi išmokome papildomą kalbą, susipažinome su norvegų kultūra, susidūrėme taip pat ir su valdžios institucijomis, mokyklomis ir tikrai yra ko pasimokyti ir netgi pritaikyti“, – sakė ji.
R. Kunigiškienė tęsė istoriją, kad 2017 metais abi šeimos dukros, mamos teigimu, labai mylinčios savo gimtąją šalį, nusprendė palikti tėvus ir savo jaunatvišką potencialą pasiūlyti lietuviškai rinkai.
„Visą tą laiką, kol buvome Norvegijoje, jos buvo su rožiniais akiniais ir Lietuvą matė kaip svajonių šalį, kurioje norėtų gyventi. Juk grįždavome atostogų, o atostogos, žinoma, visada yra smagu. Deja, labai greitai rožiniai akiniai nukrito ir jos pradėjo matyti skirtumus, pavyzdžiui, tarp valstybių mokymo sistemų. Labai daug pasiūlymų gimsta dukrų galvose, kaip galima būtų patobulinti vieną ar kitą sritį, bet viską susumavus, jos tikrai jaučiasi laimingesnės“.
Pasak Rūtos, per trejus metus merginos baigia prisitaikyti, bet vis dar mato Lietuvos valdžios institucijų netobulumą ir subrandina daug pasiūlymų, kurie, deja, taip ir neišeina iš šeimos rato.
„Vyresnėlė yra studentė, jaunėlė šiemet baigia 12 klasę. Ilgai svajojusi būti veterinare, paskutiniu momentu suabejojo savo pasirinkimu ir pradėjo svarstyti galimybę studijuoti politikos mokslus, nes labai daug ką nori pakeisti Lietuvoje. Visa šita ilga įžanga, iš tiesų, yra pradžia tam, kad įvesčiau į kontekstą dėl savo pastarųjų dienų patirties“, – tikino ji.
Nusprendė grįžti ir padėti jaunesniajai dukrai
Moteris pasakojo, kad balandžio 10 dienai turėjo lėktuvo bilietą į Lietuvą, bet jau nuo pat mokslo metų pradžios buvo planas, kad ji grįš į gimtinę ir padės dukrai ruoštis egzaminams. Bent taip, pasakojo Rūta, kad jai nereikėtų rūpintis savo pagrindiniais poreikiais, pavyzdžiui, gamintis maistą.
„Kaip visiems žinoma, pasaulis paniro į Covid-19 krizę, galimybė grįžti buvo užkirsta, skrydis buvo atšauktas. Nuo to laiko prasidėjo nuolatinis ieškojimas, kokiais keliais grįžti pas savo dukrą. Ji nuolat manęs klausinėjo, kada, mama, tu grįši. Tegalėdavau atsakyti, vaikeli, iš karto, kai tik leis. Turėjau prisipirkusi lėktuvo bilietų, gegužės 18, gegužės 25 dienoms. Bet štai atsirado galimybė, „Kidy tour“ suorganizavo specialų skrydį, kuris turėjo įvykti gegužės 17 d. Tačiau džiaugsmas greitai išblėso, skrydis buvo atšauktas, dužo visos viltys“.
Ji taip pat priminė, kad ir visi kiti skrydžiai buvo atšaukti, bet neilgai trukus vėl nušvito viltis, kai užsienio reikalų ministras pareiškė, kad teiks prašymą atnaujinti reguliarius skrydžius iš Oslo į Vilnių ir atvirkščiai.
„Sprendimas buvo priimtas, kad nuo gegužės 25 d. atnaujinti skrydžiai iš Oslo Sadefjord Torp oro uosto į Vilniaus oro uostą, tuo pačiu, buvo paskelbta dar viena džiugi žinia, kad atnaujins skrydžius ir iš mums geografiškai labiau palankesnio miesto Bergeno. Tada prasidėjo dilema, kada skristi, ar gegužės 27 d. ir karantinuotis 14 dienų, ar birželio 1 d. Buvo klausimas, o jeigu atšauks karantiną, kaip bus, ar visiems grįžusiems iš Norvegijos jis bus atšauktas, netgi ir tiems, kas grįžo gegužės 27 d., ar tik tiems, kurie tai padarys birželio 1 d. Čia ir prasidėjo visa absurdo istorija“, – tvirtino ji.
„Premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad karantinas Lietuvoje tęsis iki birželio 16 d. Tada supratau, kad vilčių, jog saviizoliuotis nereikės, nebeliko. Padariau sprendimą grįžti į Lietuvą gegužės 27 d., mažiau man palankesnių būdu iš Oslo Sandefjord Torp oro uosto, nes norėjau, kad saviizoliacijos laikas baigtųsi kuo greičiau ir galėčiau padėti savo dukrai ruoštis egzaminams, be to, mergaitės auklėtoja ir mokyklos socialinė darbuotoja klausė, kada aš grįšiu, nes norėjo, kad būčiau abitūros egzaminų laikotarpiu ir dukrą lydėčiau į egzaminus“, – apie tai, kodėl nusprendė nelaukti tikslaus Vyriausybės sprendimo dėl karantino atšaukimo ir grįžo dar gegužės pabaigoje, komentavo Rūta.
Moteris taip pat paminėjo, kad jos vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl ko toks poreikis buvo didesnis nei, sakykime, visiškai sveikų vaikų tėvams. Ir, pabrėžė, kad be jokios abejonės, visi tėvai nori palaikyti savo vaikus tokiu svarbiu gyvenimo momentu: „Deja, dabar nusivyliau dėl tokio savo sprendimo“.
Sprendė saviizoliacijos problemą
Kai jau turėjo bilietus ir tikėjosi, kad viskas praeis sklandžiai, skrydis įvyks, Rūta pradėjo spręsti saviizoliacijos problemą.
„Perskaičiau daug straipsnių, teisės aktų, ieškau informacijos Vilniaus mieto savivaldybės internetiniame puslapyje, taip pat ir oro uosto. Gūglinu žodį saviizoliacija, deja, informacijos nedaug. Vilniuje turime mums nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau nuolatinė mano gyvenamoji vieta yra Norvegija, Lietuvoje aš esu jos nedeklaravusi. Svarstau apie galimybę išsinuomoti dviem savaitėms butą. Surandu telefonus dėl saviizoliacijos savivaldybės patalpose“.
Moters teigimu, ta perspektyva jos išties nelabai traukė, bet norėjo išsiaiškinti, kokios tokios galimybės sąlygos. Skambino dviem telefono numeriais, deja, kaip tvirtino ji, niekas neatsiliepė, kadangi vienas numeris buvo nuolat užimtas, o kitas kvietė, bet niekas nepakėlė ragelio.
„Randu straipsnį „Delfi“, kuriame buvo parašyta, cituoju: „Ministerijos atsakyme teigiama, kad tokių pačių rekomendacijų turėtų laikytis ir būstus grįžusiems iš užsienio nuomojantys fiziniai asmenys. Tiesa, NT savininkai būstą turi nuomoti legaliai“. Šitas sakinys mane padrąsino, išsinuomavau man patinkantį būstą, atitinkantį visus keliamus reikalavimus saviizoliacijai, su galimybe išeiti į lauką, juk visą žiemą mes nematėme saulės ir be proto esame jos pasiilgę“, – aiškino R. Kunigiškienė.
Ji manė, kad šita problema buvo kaip ir išspręsta, bet kilo kita dilema, kaip nuvykti iki išsinuomotų patalpų, kadangi dukros vairavimo teisių neturi.
„Turiu Vilniuje draugų, bet lėktuvas turėjo nusileisti 10:35, o jie turi visi darbus, nepatogu prašyti tokios paslaugos. Randu išganingą sakinį: „asmenų, kuriems leista izoliuotis namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje, bet jie neturi savo transporto, pervežimą į šių asmenų namus ar kitą gyvenamąją vietą vykdys savivaldybės transportu“. Valio! Dar viena problema išspręsta. Dukrų paprašau nupirkti maisto, išsiaiškinu informaciją, kaip rasti raktą, įeiti į butą“.
Moteris užpildė ir anketą Nacionalinio visuomenės sveikatos centros (NVSC) puslapyje, likus gerai parai iki skrydžio,kurioje nurodė savo adresą saviizoliacijai, pažymėjo laukelį, kad yra nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, taip pat išganingą, kaip jai tada atrodė laukelį, kad bus reikalingas savivaldybės transportas iki saviizoliacijos patalpų.
Suprato, kad padarė klaidą
R. Kunigiškienė samprotavo, kad niekada nieko iš valdžios neprašė, kol gyveno Lietuvoje, sąžiningai mokėjo visus mokesčius, bet šįkart ramia širdimi nutarė pasinaudoti pervežimo paslauga.
„Deja, labai greitai šito savo sprendimo pasigailėjau. Skrydis įvyko sklandžiai, štai mes, Lietuvoje, orų prognozės palankios, aš pasiruošusi vasarai. Turiu lengvą megztinį ir ploną striukę. Iškėlusi galvą praeinu visus punktus, nes aš mat vienintelė buvau užpildžiusi anketą internetu, pamatavo temperatūrą ir aš pirma atėjau prie paskutinio punkto, kuriame paklausė, kaip vyksiu iki saviizoliacijos vietos. Pasakiau, kad anketoje užpildžiau, jog su savivaldybės transportu“.
Moters darbuotoja paprašė atsisėsti ir pasakė, kad savivaldybės transporto dar nėra ir reikės palaukti kokią valandą. Po kažkur minutės vėl priėjo prie jos ir pradėjo vardinti alternatyvas: draugai, artimieji, „City bee“ arba bet koks kitas nuomotas automobilis.
„Draugus atmečiau iš karto, ką padariau ir prieš skrydį, apie alternatyvą išsinuomoti automobilį jokios informacijos neradau, todėl tą galimybę buvau atmetusi. Instaliavau „City bee“ programėlę, bet man sunkiai sekėsi susikaupti, prieš tai niekada nebuvau naudojusis ta paslauga. Bandžiau kažko ieškoti, man išmetė, kad šalia nėra automobilio. Vėl pribėgo mergaitė, nuramino, sakė, va jau tuoj praeis 100-tasis žmogus ir savivaldybės transporto problema netrukus bus išspręsta“, – teigė ji.
Rūta kantriai laukė, praėjo nemažai valandų, kartu laukiantys asmenys, sakė ji, pradėjo net keiktis necenzūriniais žodžiais, šaukti.
„Iš pradžių jų veiksmų nesupratau, šiandien aš juos jau pateisinu. Patalpose buvo šalta, aš sušalau, toliau laukiu 2 val., mergaitė vėl priėjo, patraukė nuo įtūžusio piliečio toliau, skambinėjo, derino, tikrai matėsi, kad stengiasi padėti. Praėjo 2,5 val., man dar labiau pasidarė šalta, per tą laiką niekas nepasiūlė net stiklinės vandens, o ką jau kalbėti apie puodelį arbatos.
Aš, naivuolė, tikėjausi, kad čia, Vilniuje, nusileidžiame ir iš karto mūsų laukia išskėstomis rankomis, kadangi kartais, (paklausius premjero ir kitu valdžios institucijų atstovų, taip gali pasirodyti, bet, deja, realybė yra visai kitokia), tereikia tik nueiti ir per 10 minučių jau būsi savo išsvajotoje saviizoliacijoje, šiltoje patalpoje, su puodeliu šiltos arbatos“.
Pasak moters, tai buvo tik haliucinacijos, po beveik 3 val. pagaliau darbuotojai jai pranešė džiugią naujieną, kad vairuotojas atvažiavo.
„Širdis iš karto apsalo, bet neilgam. Mergaitė pasakė, kad dar turi dėl manęs paskambinti. Pakalbėjusi telefonu, labai daug neaiškinusi, kažkokiam lape su daug žodžių užpildė vieną eilutę, kurioje irašė „Air Inn“ viešbutis ir pranešė man, kad būsiu „kaip ponia“. Jau dabar lieku visiškai nieko nesupratusi, pradėjo virti kraujas. Juk aš esu pasirūpinusi saviizoliacija, oficialiai, galu gale, turiu nekilnojamą turtą Lietuvoje, galiu paprašyti dukrų pereiti į išsinuomotas patalpas, o aš galiu likti man teisėtai priklausančioje nuosavybėje. Pradėjau dar labiau gailėtis, kad paprašiau savivaldybes transporto“.
Moteris matė, kad tie, kas pasakė, kad jų atvažiavo, o vėliau, kaip ir pati matė per žinias, tiesiog susėdo į viešąjį transportą, niekas jų nepaklausė, ar jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, ar ne, niekas nepalydėjo iki pas juos atvykusių pasiimti giminaičių, nesiaiškino, ar tikrai jie laikosi visų įstatymų.
„Pasirodo, per 3 valandas jie įstengė išsiaiškinti, kad aš esu nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, o tai jau reiškia, kad aš esu antrarūšė, užribinė LR pilietė, be teisės rinktis. Tada kyla klausimas, kodėl iš viso mums leidžia įsigyti NT turtą Lietuvoje, kodėl iš viso nepanaikina LR pilietybės ir neatima galimybės iš mūsų grįžti į Lietuvą?“, – retorinį klausimą kėlė ji.
Teisė rinktis buvo atimta
Rūtos teigimu, čia ji turi ir artimus giminaičius, kurie taip pat puikiai galėtų pasirūpinti jos saviizoliacija, yra ir daugybė kitų galimybių, bet, jos žodžiais tariant, teisė rinktis iš alterantyvų nedeklaravusiems gyvenamosios vietos Lietuvoje su šiuo žodžių deriniu teisės aktuose buvo atimta.
„Esu uždaryta viešbutyje, tarsi kvėpuodama Lietuvos oru aš jį užterščiau Mirties virusu, nes esu nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pirkdama NT sumokėjau šiai valstybei 21 proc. PVM mokesčio, mano vaikai gyvena Lietuvoje, samdau oficialius korepetitorius, vyresnėlė lanko oficialius siuvimo kursus, pragyvenimo išlaidos, maistas, paslaugos, kone viskas, ką uždirbu, ateina į Lietuvą ir nors nemoku pajamų mokesčių, PSD, bet per PVM mokestį aš sumoku daugiau, nei čia daugelis dirbančių ir nuolatos gyvenančių Lietuvoje“, – piktinosi valdžios sprendimais Rūta.
Jai labai skaudu, kad Lietuvai, moters nuomone, yra tik antrarūšė, budulė emigrantė, be teisės rinktis, kur saviizoliuotis, be teisės rinktis, kokį maistą valgyti, nes mat saviizoliuotus maitina: „Ačiū už jūsų paslaugas, bet aš jų neprašiau! Paprašiau vienintelės paslaugos, pervežimo, kurio gailėsiuosi visą savo gyvenimą ir daugiau niekada nepasikliausiu valdiškomis institucijomis. Nes tai, kas atrodo gražiai ant popieriaus, realybėje neegzistuoja. Kaip sako, durną ir bažnyčioje muša, tai taip nutiko ir man, kas įsistatę kiaulės akis pasakė, kad jų kažkas laukia, važiavo ir nuvažiavo, ir yra ten, kur jie nori būti“.
R. Kunigiškienė nurodė, kad absurdo istorija vis dar tęsiasi nuo gegužės 29 d., nes yra naujas Operacijų vadovo sprendimas, kuriame išnyksta tokia sąvoka, kaip nedeklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau, kad pakeistų saviizoliicijos vietą, turi teikti prašymą leisti ją pakeisti, o sprendimas priimamas per 48 valandas.
„Birželio 2 d. buvo praėję 24 val. ir negana to, nuo birželio 1 d. grįžusiems iš Norvegijos jau nebereikės saviizoliuotis, nes 14 jau dienų Norvegijos Karalystėje sergamumas Covid-19 neviršijo 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų t. y. gegužės 27 d. jau įeina į tą 14 dienų, kai nebeviršijo normų, bet įstatymas galioja tik naujai grįžusiems.
Nors ir mano testo rezultatas dėl Covid-19 yra neigiamas, aš vis tiek privalau saviizoliuotis iki birželio 10 d. Paprastai tariant, tie, kas grįžo gegužės 27 d., visi yra ligoniai, o tie, kas jau birželio 1 d., visi yra sveiki. Sprendimų nelogiškumas varo į beviltiškumą, kairė nežino, ką daro dešinė“.
Taip pat paminėjo, kad oficialiai tvirtinama, kad saviizoliacija yra ne kalėjimas, bet Rūta negali išeiti į lauką, nors ir per televiziją buvo pranešta, jog bus galima išeiti pasivaikščioti ir netgi nutolti 1 km nuo saviizoliacijos vietos. Tačiau paskambinusi viešbučio administratorė pranešė, kad nesvarbu ką matė, bet jai tai negalioja, o galioja tik tiems, kas turi tiesioginį išėjimą į lauką.
Moteris tikino, kad sprendimai nepasiveja vienas kito, o žmogus tampa sistemos įkaitu.
„Dar vienas svarbus faktas, kad aš turiu išnuomotas patalpas už savo lėšas nuo gegužės 27 dienos, sėdžiu „Air inn“ viešbutyje „kaip ponia“, už jūsų, mielieji mokesčių mokėtojai, pinigus, mane maitina maistu taip pat už jūsų pinigėlius, kai aš tuo tarpu, galėjau savimi pasirūpinti, maistu mane būtų aprūpinusios dukros“.
Rūta pridūrė, kad neturi jokių priekaištų įstatymų vykdytojams, kurie, jos manymu, tik kareivėliai, stovintys priešakinėje linijoje, atlaikantys visą žmonių pyktį ir neviltį, o generolai tuo metu stovi jiems už nugarų ir duoda įsakymus.
Rėmėsi ankstesniu sprendimu
Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) nurodė, kad sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo gegužės 29 d. sprendimu buvo patvirtintas valstybių sąrašas, kuriose sergamumas koronaviruso infekcija per pastarąsias 14 kalendorinių dienų neviršijo 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir iš kurių grįžusiems ir atvykusiems Lietuvos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims netaikoma 14 dienų izoliacija įsigaliojo nuo birželio mėn. 1 d. ir taikomas asmenims, atvykusiems į Lietuvą nuo minėtos datos.
„Asmenys, kurie į Lietuvą atvyko iki birželio 1 d. buvo apgyvendinami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kovo 23 d. sprendimu, kuriame sakoma, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vykdant medicininę-karantininę kontrolę tarptautiniuose sienos kirtimo punktuose nurodo asmenims izoliuotis savivaldybės (pagal patekimo į Lietuvą vietą) administracijos numatytose izoliavimo patalpose, jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame savivaldybės komentare.
Taip pat pažymima, kad asmenų, sergančių COVID-19 liga, asmenų, įtariamų, kad serga koronaviruso infekcija, ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro kovo 12 d. įsakymu nuostatomis, pasikeitus aplinkybėms, asmuo gali kreiptis į NVSC dėl izoliavimo vietos keitimo ar dėl leidimo palikti izoliavimo vietą suteikimo.