„Siūlome, kad komendantūrų įgalinimas vyktų ne tik paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, bet dar ir taikos metu. Todėl akcentuojame būtinybę, savivaldybėse sukurti vadinamąją karo komendanto sistemą, kad kiekvienas kovinis asmuo, ar tai būtų parengtų rezervo karys, ar komendantinis šaulys, norintis prisidėti prie valstybės gynybos, žinotų algoritmą, į ką ir kur kreiptis “ , – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, pažymėjęs kad dokumentui buvo pateikta per 30 siūlymų.
Jo teigimu, taip pat didelis dėmesys skirtas bepiločių orlaivių ir elektromagnetinės kovos pajėgumų poreikiui, pilietiniam pasipriešinimui, rezistencijai. Anot NSGK pirmininko, tai leistų kuo didesnei visuomenės daliai įgyti atsparumą, žinių, įgūdžių, turėti savo vietą gynybos planuose, esant skirtingiems scenarijams.
„Taip pat matytume įvairių galimų grėsmių scenarijus, kai kalbame ne tik apie konvencines grėsmes, bet ir apie hibridines, kurios gali turėti ir kinetinį elementą. Matome ir akcentuojame, kad reikia stiprini ginkluotę pagal NATO standartus ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, kurios karo padėties metu, taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, personalą: kai kalbame apie viešojo saugumo tarnybą, apie valstybės apsaugos, sienos apsaugos tarnybą, apie vadovybės apsaugos tarnybą “ , – tikino jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad nuo projekto priklausys ir pajėgumų įsigijimas, vystymas, ir tolesnė kariuomenės ateitis.
„Per artimiausią dešimtmetį Lietuvos kariuomenės modernizavimui, įskaitant infrastruktūros plėtrą, amunicijos kaupimą, kasmet yra numatyta skirti beveik po 950 mln. eurų. Tas skaičius galėtų ir turėtų būti didesnis atsižvelgiant į tas grėsmes, kurios yra potencialios ir realios “ , – pažymėjo A. Anušauskas.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo “ projektui po svarstymo pritarė 120, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė penki Seimo nariai.
Seimas linkęs pritarti siūlymui Šaulių sąjungos naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei
Seimas po pateikimo pritarė Aviacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei.
Už šią iniciatyvą balsavo 110 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų.
Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.
„Kariuomenės vadas nustatytų jų naudojimo tvarką ir juos administruotų. Ir tada dronai tam tikra prasme įeitų į gynybinius pajėgus ir mes turėtume dar ir droninį pajėgumą, kuris būtų labiau ateinantis iš visuomenės“, – Seimo posėdžio metu teigė L. Kasčiūnas.
Pasak pataisų rengėjo, priskyrus LŠS naudojamus dronus prie krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamų bepiločių orlaivių, teisine prasme jie taptų lygiaverčiai, nes jų naudojimo tvarką nustatytų kariuomenės vadas.
Teigiama, kad LŠS savo jėgomis konstruoja kai kurių tipų bepiločius orlaivius ir gali veiksmingai prisidėti prie šalies bepiločių orlaivių sistemų pajėgumų vystymo ir stiprinimo, ypač vadinamųjų FPV (first-person view) dronų.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą LŠS naudojami bepiločiai orlaiviai priskiriami civiliniams bepiločiams orlaiviams, kurių naudojimui taikomi ribojimai, pavyzdžiui, skraidymui virš karinių teritorijų, karinių teritorijų filmavimui, fotografavimui ar vizualizavimui kitu būdu.
