Joje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Jis teigė, kad šiuo metu viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo sistema yra išbalansuota.

„Šiuo metu yra 18 teisės aktų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą viešajame sektoriuje, ir egzistuoja nemaži netolygumai tiek tarp sektorių, tiek pačių sektorių viduje“, – sakė vicekancleris.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Plane numatyta kitąmet nuo 10 iki 15 proc. didinti pedagogų, dėstytojų bei mokslo darbuotojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, mažiausiai uždirbančių vidaus tarnybos statutinių pareigūnų algas ir nuosekliai jas kelti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Strategijoje taip pat numatyta, kad mažiausia kvalifikuoto darbuotojo pareiginė alga 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. VDU, o 2025 metais – ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojų vidutinė alga 2020 metų viduryje būtų ne mažesnė nei 3,25 tūkst. eurų, o slaugytojų – ne mažesnė kaip 1,6 tūkst. eurų. Ateityje ketinama jų algas didinti taip, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU.

Taip pat žadama panaikinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių skirtumus, kad jie siektų ne daugiau kaip 7 proc. tų pačių grandžių prokuratūrose ir teismuose.

Strategijoje siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio 2021 metais neturėtų viršyti penkių kartų.

Plane numatomas ir siekis 2021 metais biudžetininkų algos kintamąją dalį sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. algos, tuo pačiu didinant nekintamų koeficientų viršutines ribas.

D. Matulionis tvirtino, kad plane įsipareigota algas didinti tiek, kiek leidžia biudžeto galimybės.

„Bent jau 2020 metais daugiau nėra jokių galimybių labiau didinti atlyginimus“, – sakė Vyriausybės vicekancleris.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad natūralu, jog viešajam sektoriui norisi turėti dar didesnį finansavimą, bet norint to pasiekti reikia didinti ir jo efektyvumą.

Strategijoje taip pat numatytas ketinimas dalį biudžetininkų algų augimo siekti su pasiekiamais rezultatais.

Šis planas dar turės būti galutinai patvirtintas Vyriausybės posėdyje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritarė strategijai, nors jos atstovai dalyvavo darbo grupėje.

Ruginienė apie viešojo sektoriaus algų strategiją: kolektyvinės sutarties derybų procesas parodys, ar Vyriausybė laikosi savo pažadų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, vertindama strategiją dėl viešojo sektoriaus atlyginimų, sako, kad tai, kaip Vyriausybė laikosi savo pažadų, parodys kolektyvinės sutarties derybų procesas.

„Kolektyvinės sutarties derybų procesas ir sutartis parodys, ar Vyriausybė laikysis savo pažadų. Ar tikrai tie pinigai bus skirti visa apimtimi mažiausiai uždirbantiems, ar šitie pinigai iš tikrųjų nekainuos mums, ir ar Vyriausybė nesistengs mūsų nutildyti ir ar nepagrįstai nereikalaus pritarti efektyvinimui, kuris reiškia darbuotojų atleidimą“, - Eltai sakė I. Ruginienė.

Ji taip pat sakė trečiadienį susitikusi su aukštųjų mokyklų dėstytojais ir mokslininkais, kurie, anot I. Ruginienės, nesutinka, kad jų atlyginimai kitąmet didėtų 10 procentų.

„Nors vicekancleris šiandien sakė, kad dėl 10 proc. (atlyginimų didėjimo - ELTA) sutarta, jie aiškiai pasakė, kad dėl 10 proc. nesutarta ir, kad tai yra nepakankamas atlyginimo didėjimas. Jų siūlymas buvo 20 proc. kitais metais“, - kalbėjo I. Ruginienė.

Ji pateikė pavyzdį, kad šiuo metu doktorantas gauna 800 eurų stipendiją, tačiau tada, kai jis gauna laipsnį, jo atlyginimas siekia 600 eurų.

Premjeras žada, kad biudžetininkų algos kils neaukojant lėšų kitose srityse

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, o ne pasiimant šias lėšas iš kitų biudžeto eilučių.

„Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

„Mes atsakingai planuojame valstybės biudžetą, turime jį perteklinį ir artimiausioje perspektyvoje tokį turėsime. Poreikis lėšų, kuris reikalingas yra, jis yra susietas su valstybės veiklos efektyvumu, mokesčių administravimo gerinimu ir tiesiog racionaliais finansų panaudojimais“, – kalbėjo jis.

Vyriausybės iš esmės patvirtintoje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo iki 2025 metų strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Politikai skaičiuoja, kad vien kitąmet strategijai įgyvendinti papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.