Apie tai, ką daryti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, A. Avulis ir T. Tomilinas trečiadienį diskutavo DELFI konferencijoje. Iniciatyvoje Idėja Lietuvai ne vieną kartą nuskambėjo siūlymas leisti trūkstamus darbuotojus lengviau atsivežti iš užsienio šalių.
„Mes už tokius pačius pinigus mielai priimame bet kokį kitą žmogų, tik tegul ateina. Nes šiandien problema ne piniguose, šiandien darbuotojų fiziškai nėra. (...) Manyčiau, kad spęsdami darbo jėgos klausimą, turime laikinai įsivežti darbo jėgos tiek, kiek jos reikia tam, kad Lietuvos ekonomika augtų. Jei Lietuvos ekonomika augs, mes surinksime ir sumokėsime daugiau mokesčių, o mokesčius galėsime perskirstyti mažesnes pajamas gaunantiems. Kada atlyginimai išsilygins arba priartės prie vakarietiškų, tada galėsime vėl grįžti prie imigracijos klausimų ir tiesiog ją mažinti, apriboti arba iš viso sugriežtinti“, – dėstė „Hanner” vadovas A. Avulis.
A. Avulio teigimu, kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje trūksta ir natūralu, kad emigruojančių žmonių vietą kažkas turi užpildyti. „Jeigu mes nespręsime šios problemos, anksčiau ar vėliau mūsų ekonomika nebeaugs, arba pradės stagnuoti, ar galbūt net ir mažėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Siūlo sakyti tiesą
„Mano idėja Lietuvai ir gilus įsitikinimas – planas, kaip Lietuvoje didinti atlyginimus, turi būti surašytas ant popieriaus ir sutartas. Šį planą reikia įgyvendinti“, – būtinybę kelti atlyginimus akcentavo T. Tomilinas.
Parlamentaras siūlo kalbėti apie bendrą interesą, kuris esą nėra pigi darbo jėga, o kvalifikuoti Lietuvos darbuotojai bei geri atlyginimai. „Kada pažiūrime į atlyginimų situaciją Lietuvoje, konstatuojame, kad ji yra tragiška, ir čia nereikia būti J. Statkevičiumi. Turime pasakyti tiesą ir spręsti problemą, o ne bėdavoti, kaltinti savo valstybę“, – prisiminęs žinomo dizainerio skundus propagandinei Rusijos žiniasklaidai, kalbėjo T. Tomilinas.
Seimo narys siūlo spausti rinką, kad atlyginimai didėtų. Tą esą galima daryti per įmonių konkurenciją, keliamus atlyginimus viešajame sektoriuje, jungiantis į profsąjungas ir derantis kolektyviai. Ketvirtas spaudimo būdas – biurokratinės kliūtys imigracijai iš trečiųjų šalių.
A. Avulis replikavo, kad gali spausti nespaudęs, tačiau ką paspausi, jei žmonių čia nėra. Verslininko nuomone, atlyginimų srityje laiptelis po laiptelio turime lipti į viršų, mat jeigu pradėsime lipti po du tris laiptelius, greitai padusime. Tai rodo įsisukanti augančių atlyginimų ir didėjančios infliacijos spiralė. Pasak verslininko, žmonėms turime aiškinti, kad į priekį eisime palaipsniui, tik reikia turėti kantrybės bei laiko.
„Supraskite – gamyklos tuoj negalės dirbti, nes nebus kam“, – perspėja A. Avulis. Verslininko teigimu, statybos sektoriuje reikia įvairių specialistų – pradedant pastato konstrukcijų mūrininkais, betonuotojais, baigiant apdailininkais. Jo aiškinimu, dabar tokia situacija, kad migracija į Skandinavijos šalis ar Jungtinę Karalystę labai lengva: turime pigių tiesioginių skrydžių, darbui nereikia specialių leidimui.
„Tą srautą sustabdyti turbūt įmanoma tik vienu atveju – jeigu Lietuvoje atlyginimai irgi bus artimi esantiems Jungtinėje Karalystėje ar Skandinavijos šalyse“, – sakė A. Avulis.
T. Tomilino aiškinimu, pastaruoju metu kai kurioms profesijoms leidimai atvažiuoti ir dirbti Lietuvoje buvo supaprastinti. Tačiau, sako jis, barjerai turi likti, antraip sumažėtų spaudimas kelti atlyginimus.
Ukrainiečius 600 eurų jau domina
Šiemet į Lietuvą atvyko maždaug 9 tūkst. darbuotojų iš Ukrainos. Ukrainiečius į Lietuvą vilioja didesni atlyginimai: Ukrainoje vidutinis atlyginimas po mokesčių yra apie 250 eurų, o Lietuvoje – daugiau nei 600 eurų. Verslininkus profsąjungos dažniausiai kaltina siekiant įsivežti pigią darbo jėgą ir taip išvengti atlyginimų didinimo saviems.
„Jie nedirba čia už 250 eurų, jiems nėra prasmės už tiek čia važiuoti, nes jie gali Ukrainoje dirbti. 600 eurų juos jau sudomina, tie, kurie dirba geriau, uždirba geriau. Galiu atvirai pasakyti – atvažiuoja ne visi tinkami darbuotojai, nėra taip, kad atvažiavai, pastovėsi ir kažkas tau mokės pinigus, statybų sektoriuje paprasta: kiek padarei, suskaičiuoja kvadratinius ar kubinius metus, tiek gavai“, – dėstė „Hanner“ prezidentas.
Jo aiškinimu, nėra taip, kad įsivežama pigesnė darbo jėga. „Šiandien pagrindinis klausimas, kaip gauti darbo jėgą. Mes negalime jos įsivežti iš Skandinavijos ar iš Lenkijos, nes ji brangesnė ir taip dar padidinsime infliaciją. Mes šiandien norėtum tokiomis pat kainomis, kaip dirba lietuviai, gauti daugiau darbuotojų“, – sakė A. Avulis.
Kaip potencialius darbuotojus A. Avulis mini ukrainiečius ir baltarusius. Prieš keletą metų buvo atvykę darbininkų iš Lenkijos.
DELFI jau ne kartą rašė, kad kvalifikuotų darbuotojų ypatingai trūksta transporto ir statybų sektoriuose.