aA
Masinei vakcinacijai prieštaraujantys aktyvistai, susibūrę į Sveikatos teisės institutą, rado kelią į Seimą ir jau ne pirmą dieną savo idėjas skleidžia skirtingose frakcijose. Tuo metu, su kovido pandemija kovoti padedantys specialistai reiškia nerimą, kad skleidžiama ne visai tiksli informacija kelia papildomas įtampas ir taip įtemptoje situacijoje.
Prieštaraujantys masinei vakcinacijai rado kelią į Seimą: profesoriaus atsakas buvo negailestingas
© DELFI / Andrius Ufartas

Ketvirtadienį Sveikatos teisės instituto nariai per nuotolį dalyvavo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos posėdyje. Šio instituto vadovas, farmakologas doc. Rimas Jankūnas ten dėstė, kad esą visuomenei yra meluojama, kad vakcinos yra praėję visus klinikinių tyrimų etapus, bandė lyginti duomenis ir kelti klausimus dėl mirčių statistikos, pasisakė prieš galimybių pasą.

„Paskiepyti irgi platina virusą, (...) imunitetas silpnėja. Virusas mutuoja, atsiranda jo atmainos, (…) infekcija nepavojinga daugeliui žmonių, o pavojinga keliems procentų. (…) Mokslo duomenys neleidžia abejoti, kad persirgus imunitetas gerokai stabilesnis ir patikimesnis nei pasiskiepijus, sakome tai labai atsakingai. (...) Turime neigiamą požiūrį į masinę vakcinaciją, manome, kad ji turi būti nutaikyta į žmones, kuriems vakcina yra reikalinga“, – dėstė R. Jankūnas.

Šio instituto atstovų skleidžiama informacija feisbuke dalijasi Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas, instituto atstovus į posėdį kvietėsi ir opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

Instituto vadovas per demokratų frakcijos posėdį informavo, kad jie yra pakviesti pokalbiui ir į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jis turėtų įvykti spalio 1 dieną.

Kelia nerimą skleidžiama ne visai tiksli informacija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, visuomenės sveikatos specialistas Mindaugas Stankūnas teigė nenorįs kištis į politiką, ir komentuoti politikų sprendimų įsitraukti į diskusijas su šio instituto nariais, tačiau apgailestavo, kad kartais yra paskleidžiama ne visai tiksli informacija.

„Stengiuosi atsiriboti nuo politikos. Kad jie kviečiasi, tai yra jų sprendimas, bet mane daugiau neramina, kad kartais yra paskleidžiama ne visiškai tiksli informacija ir sukeliamos perteklinės abejonės ir taip įtemptoje situacijoje“, – sakė M. Stankūnas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis buvo griežtesnis. Jo nuomone, informacijos, keliančios abejones skiepais, skleidimas esamoje situacijoje yra antivalstybinė veikla.

„Aš manau, kad tai yra labai pavojinga. Šiuo metu yra tokia situacija, kad mums reikia būti visiems vieningiems, sutelktiems, kovojant prieš bendrą priešą. Dabar – kaip karo padėtis, ekstremali situacija, kai reikia nebeturėti kitų nuomonių, bet reikia klausytis ekspertų, gydytojų, mokslininkų, tikėti mokslu ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri yra pasakiusi, kad nesiskiepijimas arba vengimas skiepytis yra grėsmė visuomenės sveikatai.

Dabartiniu metu kelti abejones, skatinti žmones abejoti tuo, ką priima valstybės institucijos, yra veikimas prieš valstybę. Ji gali būti inicijuota mūsų priešiškai nusiteikusių kaimynų. Tai yra labai pavojingas, kenkėjiškas, nusikalstamas dalykas“, – sakė A. Ambrozaitis.

Nurodė, kokia yra tokių teiginių kaina

Pasak profesoriaus, dabartinėje situacijoje svarbu suprasti, kad mūsų visų bendras priešas – nematomas, tai yra virusas.

„Mes visi turime kovoti, kito kelio kaip skiepijimasis nėra. Bet, jeigu yra abejojama, jeigu sakoma, kad „tai yra eksperimentinė, neištirta vakcina“, tą sako žmonės, kurie nėra šios srities specialistai, kurie yra prisiklausę visokių gandų, konspiracinių teorijų, jutūbinių filmukų, kurie sklinda iš Rusijos, ir visokių melagienų. Tai yra labai pavojinga mūsų valstybei, nacionaliniam saugumui“, – sakė A. Ambrozaitis.

Gydytojo teigimu, tokių teorijų skleidėjų dėka yra žmonių kategorija, kuri nesiskiepija, ir jų dėka dabar yra toks didelis sergamumo pakilimas.

„Ligoninėse jau yra 900 ligonių, pajėgumai mažėja, greitai nebebus teikiamos paslaugos kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tai yra kenkėjiška antivalstybinė veikla“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Siūlo stebėti, iš ko gauname informaciją

Siekiant nepasiklysti informacijos lauke, VU Medicinos fakulteto profesorius žmonėms patarė būti atidiems, iš ko jie gauna informaciją.

„Reikia tikėti ekspertais, tos srities specialistais. Šitos srities specialistai yra epidemiologai, virusologai ir infekcinių ligų gydytojai, mokslininkai, dirbantys šitoje srityje. Jų niekas nepaperka, neįtakoja, jie sako pagal savo sąžinę. Jais reikia ir vadovautis. Politikai turi perimti ekspertų nuomonę, ir ją skleisti visuomenei“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Polinkis į sąmokslo teorijas – psichologinė bėda

Pasak profesoriaus, polinkis į įvairias sąmokslo teorijas jau yra psichologinė problema.

„Nuo sovietinių laikų gali būti atėjęs mastymas, kad valstybė apgaudinėja piliečius, kad viena kalba, kita daro. Sovietų Sąjunga buvo kreivų veidrodžių karalystė, tą galbūt ekstrapoliuoja į mūsų visuomenę tie žmonės, kurie buvo prie to įpratinti.

Ir dabar yra nuomonių, kad visi, kurie ligoninėse gydosi, jie gydosi ne nuo kovido, o nuo vakcinos pašalinių reiškinių. Reikia turėti sveiko proto, jeigu vakcinos keltų mirties atvejų, dėl vakcinų patektų į reanimacijas, tokios vakcinos būtų uždraustos. Europos vaistų agentūra, kurios patvirtina tik tas vakcinas, kurios yra efektyvios ir saugios. Jeigu atsiranda papildomi duomenys, kad vakcina nebe saugi, ji paprasčiausiai uždraudžiama“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Jis pats yra girdėjęs net tokių pamąstymų, kad „čia yra tarptautinė žmonių naikinimo programa“.

„Kai kurių žmonių grupių psichika yra pažeista“, – konstatavo A. Ambrozaitis.

Reikia bijoti ligos, o ne skiepų

Profesorius taip pat pažymėjo, kad mokslas neturi duomenų, kad šita vakcina turėtų kokias nors ilgalaikes pasekmes.

„Ji yra ištirta, sukurta analogiškais metodais. Vakcinos sudėtinės dalys net nepatenka į kraują, jos greitai žūva raumenyse. Ribonukleino rūgštis yra labai neatspari laiko atžvilgiu, po keleto minučių ji žūva. Ta vakcina nepasklinda po organizmą. Nėra jokių įrodymų.

Tie žmonės, kurie taip teigia (kad ilgalaikių poveikių gali būti), jie irgi neturi jokių įrodymų. Jie tik taip kalba, kad taip gali būti. Bet , ką reiškia? Tai, ką tada neskiepyti? Arba kiekvieną žmogų nagrinėti, ar jam reikia, ar nereikia?“, – retoriškai klausė A. Ambrozaitis.

Pasak profesoriaus, jeigu bus mąstoma taip, kad kiekvienu atveju dėl skiepijomosi poreikio turėtų atskirai įvertinti šeimos gydytojas, niekada nepaskiepysime 90 proc. žmonių.

„O šeimos gydytojai nebeturės laiko, kada gydyti ligonius, tik turės spręsti, ar žmogų skiepyti. Nereikia to daryti, nes priešparodymų nėra, visi žmonės gali skiepytis. Reikia skiepytis kuo greičiau, nes vakcinos teikiama nauda yra didesnė nei galima žala.

Jeigu palyginsi su liga, tai aišku, kad liga yra pavojinga, kad reikia bijoti ne vakcinos, o ligos. Bet yra žmonių, kurie sako, kad „geriau aš persirgsiu, bet nesiskiepysiu šita jūsų vakcina“. Tai jau yra mastymo problema, aš siūlau tokiems žmonėms nueiti į ligoninę, į reanimaciją ir pasižiūrėti, kaip kenčia žmonės, kurie nepasiskiepiję suserga. Ką reiškia sirgti šita liga, kai tau prijungia aparatą, kai dūsti, kai pasveikęs dar porą mėnesių esi ne visai darbingas. Tai yra labai pavojinga liga, ji pažeidžia ne tik plaučius. Vakcina tokių reiškinių nesukelia“, – sakė A. Ambrozaitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(349 žmonės įvertino)
3.3209

Top naujienos

Pateikė prognozę, kas jau netrukus laukia Rusijos: pasikartos senas scenarijus, tik viskas bus dar baisiau (1)

Tik Rusijos istorijai būdinga bevaldystės ir anarchijos periodas, vadinamas sumaištimi (rus. –...

SuTaupyk

Norintiems Kalėdas pasitikti ne prie puodų: kiek šiemet kainuoja šventinis meniu į namus ir ko tikėtis

Kai kada taupome pinigus, o kartais juk norisi sutaupyti tokio neįkainojamo laiko. Tai tampa ypač...

Kremlius nurodė savo versiją dėl karo pabaigos: iškėlė sąlygas

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje , priklauso...

Lietuva be branduolinės energetikos gali neišsiversti: diskutuojama apie naujos kartos reaktorius (6)

Lietuvoje ir visame pasaulyje plintant atsinaujinantiems energijos ištekliams, Seimo narys fizikas...

Štai kas būtų, jei į Lietuvos vidurį smogtų milžiniškas asteroidas: pateiktas dramatiškas scenarijus parodė tragedijos mastą

Simuliacijų kūrėjai pristatė interakvyvią „pramogą“, kurios metu galima sužinoti, kas...

Psichoterapeutas Jakučionis paaiškino: ką reiškia, jei viešose vietose jaučiate nerimą

Pandemijos laikotarpiu nemažai žmonių ėmė pastebėti sau neįprastus jausmus, pavyzdžiui,...

Piruetas ant 16 metų stingusio ledo: komentatorius imasi vadovauti čiuožimui (1)

Kone dailiojo čiuožimo sinonimu virtusi Lilija Vanagienė šią savaitę paliko Lietuvos...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kodėl mūsų eglė atrodo kaip rusiška matrioška?

Anokia paslaptis, kad skirtingos kultūros skirtingai suvokia prabangą. Vidutinio labai pasiturinčio...

Karas Ukrainoje. Skelbiama, kad okupantų oro pajėgų bazėje Berdianske nugriaudėjo galingi sprogimai Ukraina po Putino pasisakymo: kaukės nusimestos (2)

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo Rusijos...

Julija Sandul ir Anna Teela Orav, delfi.ee

Ukrainoje vilkėdamos vyriškas uniformas kovoja 50 tūkst. moterų – gyvybę kainuojančią problemą sprendžia Ksenija

Ukrainietės, nusprendusios imti ginklą į rankas ir ginti savo tėvynę nuo įsibrovėlių iš...