Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, nuo spalio 1 d. ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kitos institucijos pateikė dešimtis pranešimų apie sutarčių sudarymą. Neabejotina lyderė – Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), kuri per mažiau nei du mėnesius paskelbė sudariusi sutarčių už daugiau kaip 52 mln. Lt.
Kelių direkcija užsimojo iš peties
CVPP duomenimis, nuo spalio 1 d. LAKD pateikė vienuolika pranešimų apie sutarties sudarymą. Bendra juose nurodytų sutarčių vertė – daugiau kaip 52 mln. Lt.
Didžiausias šio pyrago kąsnis teks bendrovių „Šiaulių plentas“ ir „Kauno tiltai“ konsorciumui. Jos laimėjo LAKD konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas) rekonstravimas (II etapas)“. Už 17 km ilgio kelio ruožo rekonstrukciją LAKD konkurso laimėtojoms įsipareigojo sumokėti beveik 27,99 mln. Lt. Už šių darbų techninę priežiūrą bendrovei „Saugvila“ LAKD įsipareigojo sumokėti dar apie 772,5 tūkst. Lt.
Dar beveik 14,43 mln. Lt iš LAKD gaus bendrovė „Žemaitijos keliai“. Ji laimėjo konkursą „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas“ ir už minėtą sumą atliks visą eilę įvairių kelių remonto ir rekonstrukcijos darbų. CVPP duomenimis, „Žemaitijos keliai“ – vienintelė pasiūlymą šiam konkursui pateikusi bendrovė. Be to, pranešime apie sutarties sudarymą nurodoma, kad 63 proc. sutarties apimties ji ketina perduoti subrangovams.
Latvijos bendrovė „Tilts“ iš LAKD gaus 5,13 mln. Lt, laimėjusi konkursą kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda rekonstravimo darbams atlikti. Už latvių atliekamų darbų techninę priežiūrą dar 350 tūkst. Lt bus sumokėta bendrovei „Problematika“.
2,53 mln. Lt LAKD atsieis magistralinio kelio Vilnius‒Utena ruožo nuo 52,18 iki 93,65 km rekonstravimo projekto parengimas. Šiuos darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Kelprojektas“.
Dar beveik 1,2 mln. Lt LAKD įsipareigojo sumokėti bendrovių „Tiltų ekspertų centras“ ir „Panevėžio keliai“ konsorciumui. Už šią sumą įmonės parengs beveik 18 km ruožo kelyje Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektą.
Likusių sutarčių, apie kurių sudarymą šiuo laikotarpiu informavo LAKD, vertės gerokai kuklesnės – nuo kelių dešimčių iki poros šimtų tūkstančių litų.
E.Masiulis: sutartys kelių remontui paprastai sudaromos antroje metų pusėje
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis DELFI teigė, jog LAKD sudarytos sutartys neturėtų stebinti. Esą tai susiję ne su valdžių kaita, o su nusistovėjusiomis tendencijomis, mat daugiausiai sutarčių kelių remontui paprastai sudaroma būtent antroje metų pusėje.
Ministras teigė pats nepritaręs vienam stambiam kelių projektui, kurį patvirtinti norėjo darbą baigianti Vyriausybė.
„Vakar Vyriausybėje svarstėme ir aš buvau prieš tai, kad pradėtume tiesti Palangos aplinkkelį už 126 mln. litų pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principą. Kadangi skaičiuojamoji vertė buvo 89 mln. Lt, o po konkurso ji išaugo iki 126 mln. Lt. Taigi pasiūliau Vyriausybei nesudarinėti sutarčių ir palikti šitą klausimą naujai Vyriausybei“, - pabrėžė E. Masiulis.
Žiniasklaidos projektų konkursui – 2,42 mln. Lt
Nemažai sutarčių šiuo laikotarpiu sudarė ir pačios ministerijos, kurių vadovybę jau netrukus pakeis naujos kadencijos ministrai, viceministrai, o galbūt ir kancleriai. Taupumu pasižyminti Finansų ministerija – bene aktyviausia.
CVPP duomenimis, nuo spalio 1 d. Finansų ministerija pateikė 14 pranešimų apie sutarties sudarymą. Daugelio sutarčių sumos nesiekia ar nežymiai viršiją pusę milijono litų. Tačiau yra ir solidesnių skaičių.
Artėjant valdžių kaitai, didžiausius pinigus Finansų ministerija skyrė viešinimui. Bendrovė „Publicum Events“ už rajonų ir regionų gyventojų informavimo apie Europos Sąjungos paramą paslaugas gaus 2,07 mln. Lt. O viešųjų ryšių kompanija „Idea Prima“ už beveik 2,42 mln. Lt rengs „projektų konkursą regioninėms, vietinėms ir tautinių mažumų žiniasklaidos priemonėms“.
Viešosios politikos ir vadybos institutas figūruoja trijuose Finansų ministerijos pranešimuose apie sutarties sudarymą. Šių sutarčių bendra vertė – daugiau kaip 1,6 mln. Lt. Didžiausią sumą – 1,08 mln. Lt – instutas gaus už Lietuvos 2014 - 2020 m. ES struktūrinių dokumentų išankstinio vertinimo paslaugas. Pagal kitas sutartis institutas gaus atitinkamai 449 ir 148 tūks. Lt.
Kitos ministerijos tokia sutarčių gausa valdžių kaitos laikotarpiu, bent jau kol kas, nepasižymi. Būtų galima išskirti nebent Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri nuo spalio 1 d. pranešė sudariusi keturias sutartis už bendrą 1,86 mln. Lt sumą.
Muitinė ir NMA investuoja į IT, Registrų centras perka „saugias laikmenas“ už 3,5 mln. Lt
Be LAKD, sutartis už įspūdingas sumas pastaruoju metu sudarė ir daugelis kitų ministerijos pavaldžių įstaigų.
Pavyzdžiui, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nuo spalio 1 d. Pranešė apie penkių sutarčių sudarymą. Trijų sutarčių sumos skaičiuojamos milijonais.
Daugiausiai pinigų Muitinės departamentas skiria informacinėms technologijoms. Už mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos plėtros paslaugas bendrovei „Alna Business Solutions“ muitininkai atseikės beveik 2,35 mln. Lt. Konkursą „IT paslaugų centro ir IT infrastruktūros valdymo programinės įrangos, sukurtos HP Open View produktų pagrindu, licencijų paketo ir techninio aptarnavimo paslaugos“ laimėjusi kompanija „EIT Sprendimai“ iš Muitinės departamento gaus 1,9 mln. Lt. Programinės įrangos „EMC Documentum“ priemonių licencijų paketą ir techninio aptarnavimo paslaugas Muitinės departamentui teiks bendrovė „InnoForce“, sutarties vertė – 1,86 mln. Lt.
Nors Žemės ūkio ministerija dideliais pinigų kiekiais kol kas nesišvaisto, sutartis aktyviai sudarinėja jai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Ji nuo spalio 1 d. pateikė pranešimus apie keturių sutarčių už daugiau nei 2 mln. Lt sudarymą. Didžiausios sutarties vertė – daugiau nei milijonas litų. Tiek NMA sumokės konkurso „Computer associates“ techninio palaikymo ir sistemų stebėjimo paslaugų pirkimas“ laimėtojams. Dar 865 tūkst. Lt NMA atsieis valymo paslaugos, kurias teiks bendrovė „BSS grupė“.
Paminėti galima ir Seimą. Seimo kanceliarija sudarė naują mobiliojo ryšio tiekimo sutartį. Šias paslaugas bendrovė „Omnitel“ parlamentui teiks už 3 mln. Lt.
O Registrų centras iki 3,5 mln. Lt atseikėjo bendrovei „EME solution“. Ji Registrų centrui tieks „saugias laikmenas elektroninio parašo sertifikatams“. Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad Registrų centras per trejus metus planuoja įsigyti apie 3 tūkst. tokių laikmenų su USB jungtimi.
"Registrų centras pirks saugias elektroninio parašo sertifikato laikmenas iš bendrovės „EME Solution“ už 127,66 Lt siekiančią vienos laikmenos kainą; iš tiekėjo Registrų centras įsipareigojo nupirkti mažiausiai 1000 saugių laikmenų, tačiau per artimiausius trejus metus jų gali būti įsigyta gerokai daugiau - maksimali kontrakto vertė siekia 3,5 mln. Lt", - DELFI teigė Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.
Ž.Plytnikas: pasipylė masiniai sutarčių pakeitimai
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas DELFI teigė, jog sudaromų sutarčių srautas pastaruoju metu nėra labai didelis. Tačiau VPT pastebi kitą tendenciją – masiškai perrašinėjamos anksčiau sudarytos sutartys.
„Pastebiu, kad skubama su viešinimo konkursais: Finansų ministerijoje, NMA. (...) Didelio suaktyvėjimo nelabai matyti. Yra neskelbiamų derybų, bet „bumo“ tikrai nėra. O sutarčių keitimų labai daug ir iš visur. Keičiamos ir sumos, ir darbai, sudaromos papildomų darbų pirkimo sutartys. Tai masinis reiškinys. Ypatingai dabar, antrąjį šių metų pusmetį“, - sakė Ž. Plytnikas.