Opozicijoje keliama versija, kad premjerės Ingridos Šimonytės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pokalbio metu galėjo būti nuspręsta išsiaiškinti, kas tas Seimo narys, dėl kurio Generalinė prokuratūra tuomet dar tik planavo oficialiai kreiptis su prašymu inicijuoti neeilinę sesiją.
„Tai yra pats realiausias dalykas, nes tikrai pati premjerė neskambinėjo į policijos komisariatus arba policijos komisariatų vadovams ir neklausė, ar pas jus toks tyrimas yra, ar ne, – tikrai to nedarė. Tai, manau, galėjo kas nors iš patarėjų. Kalbant apie juos, tai irgi, matyt, kad ne patarėjas žemės ūkio klausimais skambino. Kiek ten yra tų patarėjų, kurie dirba su teisėsauga arba nacionaliniu saugumu... Darykime išvadas. Aš pavardės negaliu įvardinti, negaliu nei apie vieną konkretų žmogų teigti“, – Delfi komentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Jis neslėpė, kad tai – tik viena iš versijų, kaip galėjo tą minimą penktadienį „vaikščioti informacija“.
„Yra meluojama, nesakoma tiesos, tai ir visuomenė turbūt, ir mes keliame versijas politiškai. Tol, kol tiesos nebus pasakyta, tol tų versijų bus vis daugiau ir daugiau“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicija neįvardija konkrečios pavardės, bet, Delfi žiniomis, kalbama, kad tokia užduotis galėjo būti skirta premjerės patarėjui Kęstučiui Lančinskui, kuris praeityje vadovavo Vilniaus policijai.
Kalba apie galimą apkaltą
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė trečiadienį taip pat įvertino situaciją.
„Kai yra tokios krizės, matyt, aptemsta protas ir žmonės pradeda nesuprasti, ką jie daro; išties akivaizdu, kad buvo skambučių, – paaiškėja, kad buvo ir kažkokie susitikimai premjerės su Seimo pirmininke. Paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė dabar jau galimai meluoja informacijos apimtį, kiek jai pateikė prokurorė, nes jų nuomonės nesutampa“, – komentavo politikė.
Taip, pasak jos, „visada būna, kai bandai meluoti ar nuslėpti.“
„Aš manau, kad konservatoriams būtų garbinga tiesiog atsisėsti ir jau, matyt, spaudos konferencijoje parodyti visas žinutes – kas, kam, iš ko Radvilė gavo, parodyti, kur buvo skambinta, ar tikrai Radvilė skambino, o gal pasirodys netyčia, kad Kristijonas paskambino ir buvo tas iniciatorius.
Manau, dabar jau reikėtų sustoti su tais visais melavimais ir išsisukinėjimais, tiesios nutylėjimais bei kortas atskleisti, juo labiau kad jos pačios savaime jau atsiskleidžia“, – akcentavo A. Širinskienė.
Jos teigimu, šiuo metu nepasitikėjimas valdančiaisiais ir supratimas, kad jie bando išsukinėti K. Bartoševičių, auga.
„Siūlyčiau jau pabaigti tą katės ir pelės žaidimą su visuomene ir labai garbingai išsitraukti visą informaciją, nes jau žemiau, matyt, nebeįmanoma...“, – komentavo opozicijos atstovė.
A. Širinskienė neslėpė, kad, jos vertinimu, situacija krypsta ne prie paprasto frakcijos seniūnės ar kažkieno kito atsistatydinimo, o netgi prie apkaltos.
„Tik priminsiu, kad Pakso apkaltos metu vienas iš kaltinimų buvo, jog Paksas sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, nes vienam piliečiui – Borisovui – leido suprasti apie jo ar kito atžvilgiu vykdomus operatyvinius veiksmus. Buvo leidimas suprasti, net ne tiesioginis papasakojimas. Dabar, turint omeny Bartoševičiaus situaciją, kalbame, panašu, jau apie tiesioginį papasakojimą, kas ten vyksta ir kokie veiksmai atliekami“, – teigė Seimo narė.
„Valdantieji turėtų suprasti, kad prisikalbėjo tiek, jog natūraliai pradedi atsiminti apkaltos procesą“, – sakė A. Širinskienė ir priminė kito apkaltos proceso sulaukusio buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio istoriją.
Parlamentarės nuomone, rimčiausiai politinės atsakomybės formai – apkaltai – užtenka tokių įrodymų.
„Užtenka, kad politikas nesakytų tiesos, tos tiesos nesakymu siektų kokių nors savanaudiškų tikslų, kažkam kažką leistų suprasti, kai yra pakenkiama valstybės interesams. Šiuo atveju aš tikrai jau patarčiau kolegoms sustoti ir tiesiog neprisikalbėti sau dar vienos bėdos – apkaltos proceso“, – pridūrė A. Širinskienė.
Rinksis į neeilinę sesiją
Ketvirtadienį į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti aplinkybes, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus.
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo Seimui 56 parlamentarų vardu ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį planuojama šią iniciatyvą pateikti, svarstyti ir priimti.
Tyrimo komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Jei Seimas pritartų, joje dirbtų Seimo nariai, kurie turi teisę pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Komisija sieks išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu, kad atsisako Seimo nario mandato. Komisija tirs, kiek šios aplinkybės galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Nutarimo projekto iniciatoriai akcentuoja poreikį išsiaiškinti, „ar Seime, ar kurioje kitoje valstybės arba teisėsaugos institucijoje nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.
Parlamentinio tyrimo iniciatoriai nutarimo projekte pateikė 10 klausimų, į kuriuos teks atsakyti komisijai.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Nutarimo projektą pasirašė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.
Siūloma pavesti laikinajai komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.
Teigia, kad pateikta nuasmeninta informacija
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pasakė, kad sausio 20 dieną, penktadienį, po susitikimo su generaline prokurore Nida Grunskienė, ji buvo susitikusi ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Susitikime su generaline prokurore V. Čmilytei-Nielsen buvo pranešta, kad Seimui gali tekti susirinkti į neeilinę sesiją, nes prokuratūra ruošia prašymą tokią sesiją sušaukti ir jos metu naikinti vieno parlamento teisinę neliečiamybę.
Teigiama, kad šio susitikimo metu konkreti Seimo nario pavardė atskleista nebuvo. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen jau kelis kartus kartojo, jog penktadienį jai buvo pateikta nuasmeninta informacija. Premjerė taip pat tikina, jog jai jokia informacija apie K. Bartoševičių nebuvo perduota.
„Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagos man nebuvo pateikta“, – kartojo Seimo pirmininkė.
Tačiau generalinė prokurorė N. Grunskienė kalbėjo kiek kitaip.
„Sausio 20 dieną susitikime su Seimo pirmininke nei pavardė, nei kokiai frakcijai ar partijai šis asmuo priklauso, įvardyta nebuvo. Buvo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir [buvo nurodyta] pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – žurnalistams po posėdžio su Seimo darbiečiais antradienį komentavo generalinė prokurorė.
