Seimo narys Kęstutis Bartkevičius paliko valdančiojoje koalicijoje esančią frakciją „Lietuvos gerovei“, ir ši grupė parlamente iširo. Apie tai pranešta pirmadienį per Seimo posėdį.

„Frakcija sudaroma mūsų statuto pagrindu iš septynių narių, nelikus septynių narių, frakcija neegzistuoja ir visi nariai tampa Seimo narių Mišrios grupės nariais, kol bus sukurta kita frakcija“, – paskelbė Seimo pirmininko pavaduotoja R. Baškienė. Buvusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius sakė, jog K. Bartkevičiaus sprendimas jam buvo staigmena, – sužinojo prieš pat posėdį.

Žlugus frakcijai „Lietuvos gerovei“ valdantieji formaliai nebeturi daugumos, tačiau „balsų prasme niekas nepasikeitė“, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Tai reiškia, kad koalicija dabar sumažėjo tiek žmonių, kiek buvo jų frakcijoj, koks bus sprendimas frakcijos, ar ji atsikurs, aš nežinau, bet balsų prasme jokio skirtumo neatsitiko, tie žmonės nepakeitė savo nuomonės“, – pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Didelės tragedijos – nėra?

Pasiteiravus, ar tikrai dar galima save įtikinti, kad esi dauguma, politologas K.Girnius sakė, kad viskas tikrai nėra taip blogai.

„Aš manau, kad gali įsitikinti (kad yra dauguma). Vis dėlto, net jei tas vienas žmogus, kuris pasitraukė, pradės balsuoti prieš daugumą, tie kiti šeši, kurie dabar priklauso Mišriai grupei, vis tiek palaikys Vyriausybę. Iš esmės niekas nepakito. Ir anksčiau esame turėję mažumos Vyriausybių, kurios ganėtinai gerai valdė ir tvarkėsi. Tai tik rodo nepastovumą, kuris susietas su „Tvarkos ir teisingumo“ atėjimu į valdžią“, – DELFI komentavo politologas.

Kęstutis Girnius

„Dabar tai tikrai nėra didelė tragedija. Priimtas biudžetas, vasarą prasidės rinkimų kampanija, degančių sprendimų nėra – viskas bus gerai“, – pridūrė politologas.

Tam pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis. Jo teigimu, valdantieji neturėtų labai dėl ko nerimauti.

„Dauguma yra, tai, kad iširo frakcija, nereiškia, jog tie buvę nariai ir toliau nepalaikys valdančiųjų. Jie palaikys, jie dalyvaus balsavimuose, todėl valdančiosios daugumos aritmetinė išraiška egzistuos. Turėsime tą skaičių žmonių, kurie balsuos taip, „kaip reikia“, kaip nutaria valdantieji“, – svarstė jis.

Taip pat pridūrė, kad „tvarkiečiai“ – tam tikra prasme „suneštinė“ frakcija, neturinti ir neturėjusi aiškaus ir stipraus lyderio.

„Iš esmės tai yra „suneštinė“ frakcija, kuri neturi ašinės idėjos ir išties visus jungiančio lyderio. Ta frakcija neturėjo autoriteto ar savo aiškios išskirtinės strategijos“, – mano politologas.

Įtampa prieš antradienio balsavimą

Nors balsavimui tokios šios dienos naujienos įtakos neturės, įtampa balsuojant antradienį gali būti juntama.

„Savotiška įtampa tai kuria, natūralu, kyla abejonių, o gal kitaip balsuos, gal neateis į balsavimą, bet teoriškai, ko gero, valdantieji neturėtų jaudintis, kad iširo ši frakcija“, – tikino K. Girnius.

Antradienį renkasi koalicinė taryba ir premjeras pareiškė, kad antradienį bus sprendžiamas ne tik susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, bet ir visos koalicijos klausimas. Pasiteiravus, ar įmanoma, kad lenkai visgi pasitrauktų ir koalicija sugriūtų, politologai svarsto įvairiai.

„Nežinau, ar tai gali reikšti pabaigą, bet yra galimybė, kad, jeigu Narkevičius būtų atstatydintas arba jeigu Skvernelis ragintų jį atsistatydinti, yra tikimybė, kad lenkų frakcija pasitrauktų. Tai yra reali galimybė, nes pats premjeras sako, kad, jeigu būtų tik personalijų klausimas, tai sprendimus būtų lengva priimti“, – svarstė K. Girnius.

Savotiška įtampa tai kuria, natūralu, kyla abejonių, o gal kitaip balsuos, gal neateis į balsavimą, bet teoriškai, ko gero, valdantieji neturėtų jaudintis, kad iširo ši frakcija.
K.Girnius

„Lenkų rinkimų akcija beveik nepriklausomai nuo aplinkybių visada surenka tiek pat balsų, jie visada įveikia tuos 5 procentus ir dar išrenka vienmandatėse tris ar keturis kandidatus. Jie pasitraukia ar lieka koalicijoje – tai nepablogins jų rinkiminių galimybių. Jie turi laisvę, kurios neturi kitos partijos. Jeigu staiga „socdarbiečiai“ būtų išmesti iš Vyriausybės, netektų tribūnos Seime, tai jų 2 proc. taptų mažesni. Kita vertus, dabar šios Vyriausybės kreivė yra labai aiški – ji jau išgyveno savo geriausias dienas“, – taip pat pridūrė pašnekovas.

Ko siekia Skvernelis?

L. Bielinio teigimu, premjeras dabar turėtų tiksliai įsivertinti savo tikslus – ko siekia dabar, ko sieks ateityje ar per rinkimus.

„Pats premjeras turėtų labai aiškiai žinoti savo strateginį tikslą. Svarbu žinoti, ko jis nori šiuo metu, ko nori per rinkimus ir po rinkimų. Jeigu jis visa tai žino, puikiai matys ir Lenkų rinkimų akcijos vietą. Jeigu dabar jo tikslas yra pasiekti kuo didesnį balsų skaičių rinkimuose, tas gumos tempimas su Narkevičiumi gadina tiek premjero įvaizdį, tiek visų valstiečių įvaizdį“, – mano L. Bielinis.

Pasiteiravus, kurioje pusėje dabar yra S. Skvernelis, L. Bielinis mano, kad svarbiausia – premjerui neįsivelti į kasdienius ir rutiną primenančius karus tarp prezidento ir valdančiųjų.

Lauras Bielinis

„Aš manau, kad apie šį ministrą jau pasakyta viskas ir labai seniai. Tai, kas neištarta garsiai, tikriausiai yra pasakyta tiems, kas turi tai žinoti. Narkevičius puikiai supranta, kad jo veiklos, sprendimai yra suskaičiuoti. Šiandien jam gal naudingiau išlikti ministru, nes būdamas šioje pozicijoje jis yra savotiškai apsaugotas, bet, kaip sakiau, Skverneliui labai svarbu neįsivelti į rutininius ginčus tiek su valdančiaisiais, tiek su prezidentu. Dėl tokių ginčų jis gali prarasti labai daug savo reitingų“, – svarstė L. Bielinis.

K. Girnius mano, S. Skverneliui jau nelabai yra ką prarasti.

„Manau, kad Skvernelis jau yra labai daug savo įvaizdžio pralošęs. Nėra labai daug to, ką jis gali išgelbėti, tuo labiau nėra aiškūs jo politiniai tikslai. Niekas to nežino, ir jis pats to nežino“, – tikino politologas.

Tiesa, politologai mano, kad J. Narkevičiaus elgesys turi neigiamos įtakos visai dabartinei politinei sistemai.

„Narkevičius sukūrė tokį politiko elgesio standartą, kuris nesuteikia nei garbės politikams, nei noro už juos balsuoti. Tokio pobūdžio elgsena turėtų būti smerktina“, – mano L.Bielinis.

Išsaugos postą ar ne?

Pasiteiravus, kaip visgi gali pasibaigti antradienio balsavimas ir ar J. Narkevičius išsaugos postą, politologų nuomonės išsiskyrė.

„Aš manau, kad turbūt liks (ministru), nes yra didelė rizika, kad, jeigu bus pašalintas Narkevičius, tada lenkai išeis ir tikrai bus didesnis pavojus koalicijai. Jeigu nebus patenkinti prezidento norai, manau, santykiai bus labiau įtempti, bet, mano nuomone, tiek Skvernelis, tiek prezidentas galėtų su tokiu sprendimu išgyventi. Jie nesidžiaugtų, Nausėda neužmirštų, bet nemanau, kad jis bandytų kaišioti pagalius Vyriausybei“, – mano K.Girnius.

L. Bielinio nuomone, labai gali būti, kad J. Narkevičius posto neišsaugos.

„Manau, kad antradienio diskusija bus gana sudėtinga. Valstiečiai greičiausiai bandys įkalbėti lenkų rinkimų akciją sutikti dėl Narkevičiaus atstatydinimo, tik nežinia, ką už tai galėtų pasiūlyti. Manau, yra didelė jo atleidimo tikimybė“, – mano L. Bielinis.

D.Grybauskaitė

Primename, kad savo nuomonę J. Narkevičiaus atžvilgiu pirmadienį labai aiškiai išreiškė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Labai blogai atrodo situacija. Aš manau, kad tokio ministro apskritai neturėjo būti, jis neturėjo būti paskirtas pirmoje vietoje. Todėl visos batalijos dabar tikrai tragikomiškai atrodo“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė D. Grybauskaitė.

Premjero Sauliaus Skvernelio teikimu J. Narkevičių susisiekimo ministru paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda praeitą vasarą po prezidento rinkimų performavus Vyriausybę.

Lapkričio pabaigoje G. Nausėda pareiškė nepasitikėjimą ministru ir paragino jį trauktis iš pareigų, tačiau jis dirba iki šiol.