„Spinter tyrimai“ deklaruoja, kad jų tyrimų paklaida yra 3,1 proc. Balandžio pabaigoje reitingų lyderių trijulė atrodė taip: Ingrida Šimonytė, už kurią balandį būtų balsavę 26,2 proc., o kovą – 24,8 proc. respondentų; G. Nausėda, už kurį balandį būtų balsavę 24,6 proc., o kovą – 27,9 proc. respondentų; ir Saulius Skvernelis, už kurį balandį būtų balsavę 16,6 proc., o kovą – 14,5 proc. apklaustųjų.
Paskutiniai Prezidento rinkimų reitingai: ar Lietuva jau apsisprendė ar viskas paaiškės tik rinkimų naktį? „DELFI Dienoje“ sociologų ir politikos apžvalgininkų įžvalgos.
Statymuose didelės sumos pagailėtų
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas DELFI laidoje sakė, kad aklai tikėti reitingais – tikrai būtų klaidingas požiūris.
„Nemanyčiau, kad vienareikšmiškai būtų galima sakyti, kad reitingai parodo, kas pateks į antrą turą. Galima sakyti, kad balandžio pabaigoje, kai buvo atliekamas tyrimų laukas, daugiausia palaikymo turi Šimonytė ir Nausėda, o trečioje vietoje yra Skvernelis. Iš esmės tokios yra visuomenės nuotaikos, bet jeigu reikėtų daryti kažkokius statymus, tai didelės sumos nestatyčiau, nebent simboliškai“, - DELFI sakė I. Zokas.
DELFI apžvalgininko Vladimiro Laučiaus nuomone, Vytenio Andriukaičio atsilikimas visgi yra per didelis, kad būtų galima tikėtis, jos jis atsidurs antrajame ture.
Apžvalgininko teigimu, turime tris aiškius lyderius, kurie nesikeičia jau gana ilgą laiką.
„Nežinau, ar čia būta to grožio konkurso, nežinau, kiek čia to grožio. Aišku, kad turime tris pagrindinius kandidatus, vargu, ar pagal apklausas ketvirtas, penktas ar šeštas galėtų pasivyti tuos, kurie turi didžiausią reitingą. Atotrūkis yra per didelis, kad galėtume rimtai svarstyti Andriukaičio galimybes patekti į antrą turą“, - tikina V. Laučius.
Apklausų rezultatai skirtingai veikia rinkėjus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pabrėžė dar ir tai, kad skirtingam elektoratui apklausų rezultatai daro skirtingą įtaką.
Vadovė tikina, kad svarbų vaidmenį naujausiems reitingams turėjo ir paskutinieji debatai, per kuriuos rinkėjai galėjo iš arčiau pamatyti, kaip į klausimus atsakinėjo kandidatai.
„Taip, išlieka trys lyderiai, tačiau jie tarpusavyje šiek tiek pasistumdę. Vis dėlto Spinter tyrimas vyko prasidėjus debatams, kiti reitingai dar buvo iki debatų pradžios. Dažnai yra kalbama apie debatų įtaką rinkimams ir jų rezultatams. Galima pasakyti, kad daro įtaką, bet daro nevienodai skirtingoms rinkėjų grupėms. Tiems, kuriuos remia jauniausias elektoratas, kyla, ko gero, didžiausia grėsmė, bet, kita vertus, debatus jie gali pažiūrėti ir per internetą, nes televizijos dažniausiai nebežiūri. Paskutiniai ir dar dveji likę LRT debatai tiems žmonėms, kurie dar neapsisprendė, įtaką tikrai darys“, - sakė R. Ališauskienė.
Palaikymas yra panašus
Apžvelgdamas tyrimų rezultatus I. Zokas minėjo, kad pirmoje ir antrose vietose esančių kandidatų palaikymas – labai panašus ar net vienodas.
„Galima sakyti, kad jie yra lyderiai ir tikrai norėčiau pasakyti, kad būkime sąžiningi prieš save ir prieš kitus. Čia tikrai nėra grožio konkursas, kai yra toks mažas skirtumas. Todėl sakyti, kad tas, kuris yra pirmoje ar antroje vietoje ir liks tose pozicijose, tikrai taip negalime. Puikiai žinome, kad yra galimos paklaidos. Yra tokia situacija, kad pirmųjų dviejų kandidatų palaikymas yra vienodas“, - DELFI laidoje sakė I. Zokas.
Vertindamas S. Skvernelio reitingus ir dabartinę situaciją V. Laučius pastebėjo tai, kad premjero reitingai palaipsniui kilo, nes dauguma žmonių, kurie yra patenkinti Vyriausybės darbais, palaiko S. Skvernelį ir ateitį sieja būtent su jo kandidatūra.
„Pagal įvairias apklausas būta įvairių nuosmukių ir pakilimų. Kai jis paskelbė apie savo kandidatavimą, jo reitingai šoktelėjo į viršų gerokai, tačiau sunku pasakyti, kas lėmė dabartinių jo reitingų padidėjimą, nes jie nėra tokie ir dideli. Kodėl jis populiarus? Daug turbūt lemia rinkėjų lūkesčiai, susiję su Vyriausybės veikla.
Tuo, kaip ta veikla pristatoma, o ji pristatoma kaip nuostabi, suteikianti paramą vaiko pinigų pavidalu, pensininkams. Už Saulių Skvernelį gali balsuoti tie, kurie pajuto kažkokį finansinį pagerėjimą ir kurie tikisi, kad tai tęsis jam laimėjus Prezidento rinkimus. Ko gero, tie, kurie yra patenkinti dabartinės Vyriausybės veikla, nori stabilumo, kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, jie visa tai sieja su tuo, kad Saulius Skvernelis nebebus premjeru, o bus prezidentu“, - sako V. Laučius.
Įvertino Nausėdos situaciją
Tuo tarpu Nausėdos situacija šiuo metu yra kiek pakitusi nuo jo rinkimų kampanijos pradžios.
R. Ališauskienės teigimu, gali būti, kad Nausėda savo rinkimų kampaniją pradėjo per anksti.
„Pirmasis įspūdis ir reitingai buvo geri, jis važinėjo po mažesniuosius miestus. Kai Nausėda pradėjo važinėti po rajonus, žmonės pamatė gyvą žmogų, ne debatuose, o gyvą žmogų, jį su jo komanda. Jis paliko gerą įspūdį ir kilo noras jį palaikyti. Vis tiek yra riboti laiko ir pinigų resursai, Nausėda turbūt neturi galimybės antrą kartą tą ratą padaryti. Galbūt kai kurie žmonės jį jau pamiršo, o tais pačiais keliais dabar pradėjo važinėti premjeras ir vyksta tas pats efektas, žmonės mato gyvą žmogų ir gali su juo pasikalbėti. Finišo tiesiojoje Skvernelis yra geresnėse pozicijose, nes dabar jis gyvai bendrauja su tiksline grupe“, - kalbėjo R. Ališauskienė.
V. Laučiaus teigimu, gali būti, kad antrajame ture bus du konservatorių kandidatai, tačiau sunku pasakyti, kuris iš visų trijų populiariausiųjų pateiks didžiausią staigmeną.
„Apklausos rodo, kad du kandidatai yra populiariausi. Reikėtų svarstyti, ar Skvernelis turėtų kažkokių galimybių patekti į antrą turą, tai čia yra tas didysis klausimas. Klausimas, kiek tos apklausos pasiekė sunkiausiai pasiekiamų rinkėjų. O sunkiausiai pasiekiami rinkėjai yra ne Ingridos Šimonytės, o Sauliaus Skvernelio rinkėjai. Gali būti, kad jeigu kažkas iš šių trijų kandidatų ir pateiks didžiausią siurprizą, palyginti su apklausomis, tai gali būti arba Skvernelis, arba Ingrida Šimonytė. Jauni žmonės kartais nusprendžia, kad kartais užtenka išreikšti palaikymą socialiniuose tinkluose, todėl jie ir nenueina iki balsavimo urnų. (…) Didžiausia Nausėdos silpnybė yra rinkėjų branduolio neturėjimas“, - sakė V. Laučius.
Įvardijo netikėtą faktorių
R. Ališauskienė mano, kad svarbus faktorius, kuris gali pakenkti Nausėdai, tai yra tas, kad rinkėjai jį palaiko, bet nemyli.
„Aš manau, kad sunkiausiai apklausose yra pasiekiami jauni žmonės. Interneto apklausose jie lengviau pasiekiami, bet kai daromos apklausos namuose, tai vyresni žmonės namuose yra surandami lengviau. Jaunimo karštas palaikymas nebūtinai virsta balsavimo elgesiu, matėme per ankstesnius rinkimus, kad jaunimo atėjo mažokai.
Pusė rinkėjų yra vyresni nei 50 ir to nereikia pamiršti. (…) Nausėdai tai yra ir pliusas, ir minusas. Tai, kad jis daugeliui patinka, yra pliusas, bet negalima pasakyti, kad jį labai stipriai myli, o Šimonytę jos rinkėjai myli, Skvernelį irgi. Tas meilės faktorius, kad ir kaip keistai beskambėtų, bet jis yra labai svarbus“, - sakė R. Ališauskienė.
Visą interviu žiūrėkite DELFI laidoje.