Neįtikėtina, bet laisvę atgavęs R. Ivanovas, atrodo, iki šiol nesigaili dėl savo įvykdyto nusikaltimo – būtent primindamas visą Lietuvą šokiravusią istoriją, kai nužudė jauną merginą, jis ir įvykdė naują nusikaltimą, todėl teisėjai nusprendė, kad pavojingas nusikaltėlis privalo būti areštuotas.
„Nusikaltimą R. Ivanovas padarė praėjus vos 6 dienoms po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo terminas, šios aplinkybės charakterizuoja R. Ivanovą kaip visuomenei pavojingą asmenį, rodo, kad jis dėl anksčiau padaryto nusikaltimo teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau jam paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų“, – pažymėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Budrio pirmininkaujama kolegija.
Vieno prekybos tinklo parduotuvėje mėsininku dirbusį, iš Jonavos kilusį ir Kaune gyvenusį R. Ivanovą šiuo metu jau mažai kas beprisimena, tačiau 2004 m. rudenį jo įvykdytas itin kraupus nusikaltimas, kai kriminalinėmis legendomis apipintame Kauno Vilijampolės rajone, prie senojo tilto per Nerį buvo rasta nupjauta merginos galva, iki šiol kelia šiurpą.
Šį nužudymą pagrįstai galima laikyti vienu kraupiausių, ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą sukrėtusių nusikaltimų, kurio tyrimui buvo mestos elitinės policijos pajėgos. Jį pavyko išaiškinti per itin trumpą laiką – tai lėmė ne tik jį tyrusių kriminalistų profesionalumas, bet ir panaudotos tuo laikmečiu dar ne itin plačiai žinotos priemonės – mobiliųjų telefonų sekimas.
Šiurpi istorija prasidėjo vėlų 2004 metų spalio 31-osios vakarą, kai Vilijampolės rajone, šalia tilto per Nerį, prie buvusio Dailės kombinato šunį vedžiojęs kaunietis žolėje rado nupjautą merginos galvą. Jos net nebandyta slėpti – nukirsdinta galva gulėjo matomoje ir žmonių lankomoje vietoje, šalia išminto tako upės pakrantėje.
Atvykus policijos pareigūnams ieškota jaunos moters kūno, itin atidžiai tyrinėtos upės prieigos, tačiau palaikų niekaip nepavyko rasti. Visuomenė apie kraupų nusikaltimą sužinojo gana makabriškomis aplinkybėmis. Kriminalistams pradėjus tirti nužudymą iš karto atsidurta savotiškoje aklavietėje – nebuvo aišku, kas yra nužudytoji mergina. Nežinant aukos tapatybės, nebuvo galima toliau aiškintis su kuo ji bendravo, kaip gyveno, kokie galimi kraupaus nusikaltimo motyvai ir galimos versijos.
Policijos operatyvininkai aplankė vietos gyventojus, rodė nupjautos galvos nuotrauką, tačiau niekas merginos neatpažino. Kai nepadėjo ir kitos priemonės, policijos vadovai priėmė sprendimą šią nuotrauką išplatinti žurnalistams. Netrukus nukirstos galvos atvaizdas buvo publikuotas žiniasklaidoje. Nors šiuo metu toks elgesys, šiurpių vaizdų viešinimas būtų traktuojamas itin neigiamai, prieš keliolika metų ir dar anksčiau negyvėlių vaizdai žiniasklaidoje šmėžavo ne taip jau retai. Tiesa, šios nuotraukos žiniasklaidai platintos išskirtiniais atvejais, kai reikėdavo atpažinti žuvusį žmogų.
Būtent ši aplinkybė tapo siūlo galu, padėjusiu kriminalistams išnarplioti neregėto žiaurumo nusikaltimą – iš namų išėjusi ir be žinios dingusi mergina su savimi buvo pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“. Netrukus paaiškėjo, kad šis pigus, senąja valiuta 40 litų tekainavęs telefonas tapo esmine sunkiai protu suvokiamo nusikaltimo priežastimi.
Išsiaiškinta, jog paskutinę gyvenimo dieną mergina sulaukė skambučio, laikraštyje publikuotą skelbimą pastebėjęs vyras ieškojo auklės neseniai gimusiam sūnui ir siūlė susitikti. Į susitikimą su nepažįstamuoju mergina vyko ne viena, kartu pasiėmė ir nepilnametę draugę, tačiau susitikus su jaunu vyru, šis tik būsimai auklei pasiūlė vykti į jo namus Vilijampolėje, susipažinti su neseniai gimusio vaiko motina ir parodyti kūdikį.
Netrukus buvo sudarytas įtariamojo žudiko fotorobotas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo labai panašus į R. Ivanovą, jis buvo sulaikytas praėjus keturioms paroms po nužudymo.
Išsiaiškinta, kad jis su sugyventine gyveno tame pačiame Vilijampolės rajone, kur rasta nupjauta aukos galva, porai neseniai gimė sūnus. Buvo skelbiama, kad R. Ivanovas turėjo problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, sūnaus gimimą taip audringai šventė, jog kurį laiką nesirodė darbe, todėl buvo iš jo atleistas.
Apklausų metu R. Ivanovas pripažino siūlydamas auklės darbą į Vilijampolę atviliojęs ir nužudęs merginą. Kaunietis neslėpė tuo metu buvęs girtas ir šia savo būkle net bandė teisinti kraupų poelgį, jis tikėjosi atviliotą merginą apiplėšti – atimti jos turėtą 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“.
Jis tyrėjams pasakojo kartu su mergina Neries pakrantėje gėręs stiprų alų, o galiausiai kaip reikiant apgirtęs ir ėmęs ją smaugti. R. Ivanovas tikino žudyti nenorėjęs, o tik apsvaiginti auką ir ją apiplėšti, tačiau viskas nepakrypo tragiška linkme jam neapskaičiavus savo jėgų.
Supratęs ką padarė, jis nusprendė nupjauti aukai galvą, kad būtų sunkiau atpažinti kūną. Juolab, prekybos centro mėsininkui tai padaryti nebuvo sunku. Kūną išrengęs ir užkasęs Neries pakrantėje, drabužius išmetė į upę, o merginos galvą girtas skerdikas nešėsi link tilto, ko gero, ketino numesti į vandenį. Kaip nupjauta galva atsidūrė prie takelio, jis paaiškinti negalėjo. Manoma, kad būdamas kaip reikiant apgirtęs „Kauno skerdikas“ ją tiesiog pametė.
Tyrimo metu žudikas taip pat prisipažino, kad iki lemtingo nusikaltimo apiplėšęs kelias merginas. Visais atvejais jo grobiu tapdavo mobiliojo ryšio telefonai. Jis kriminalistams taip pat nurodė vietą Neries pakrantėje, kur užkasė savo aukos kūną.
Už šį nusikaltimą Kauno apygardos teismas R. Ivanovui skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau į laisvę jis buvo išleistas anksčiau, neatlikęs 1 metų 7 mėnesių bausmės. Kai baigėsi lygtinio paleidimo terminas, R. Ivanovas vėl „pasižymėjo“ – policijos pareigūnai sulaukė vieno kaip reikiant įbauginto vilniečio skambučio.
Į šį pranešimą buvo rimtai sureaguota – vilnietis nurodė, kad sulaukė grasinimų iš neseniai į laisvę išleisto „Kauno skerdiko“, kuris šiam net atsiuntė nuorodą į Delfi.lt paskelbtą straipsnį apie R. Ivanovo įvykdytą brutalų nužudymą.
„Jis atvažiavo pas mus į namus, apžiūrėjo vonią, tada pasirašėme sutartį, sumokėjau pinigus, tačiau darbai taip ir nebuvo atlikti“, – sakė vyras.
Į nepavydėtiną situaciją patekęs vilnietis bandė susigrąžinti pinigus, tačiau nesėkmingai, todėl kreipėsi į teismą. Ieškinys buvo patenkintas – iš R. Ivanovo teismas priteisė 1,3 tūkst. Eur žalą.
Kaip vėliau paaiškėjo, R. Ivanovas neturėjo pinigų, juos bandė išieškoti antstoliai. Vieną dieną nukentėjusiajam paskambinęs vyras pasiūlė atsižvelgti į sudėtingą situaciją, prašė susitarti dėl pinigų grąžinimo dalimis.
„Su tokiu prašymu nesutikau, nes R. Ivanovu nebepasitikėjau, paprašiau jo pinigus grąžinti artimiausiu metu, – sakė nukentėjusysis. – Kadangi jam nepavyko susitarti, jis pradėjo man grasinti – kitą kartą paskambinęs pasakė, kad saugočiau savo žmoną. Jis sakė, kad orai vėsta, slidu, reikia saugoti žmoną, jog ši sprando nenusisuktų. Pagalvojau, ką jis gali mano žmonai kažką padaryti, klausiau, prie ko čia žmona, tačiau R. Ivanovas išsisukinėjo. Tada dar kartą paraginau man sumokėti pinigus, nes tai nėra didelė suma, bet jis vėl pakartojo, kad saugočiau žmoną. Atsakiau, kad ją visada saugau.“
Po šio pokalbio nukentėjusysis iš R. Ivanovo gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nuoroda į „Delfi“ straipsnį – jame buvo rašoma apie R. Ivanovo padarytą žiaurų nusikaltimą. Kai vyras perskaitė, su kokiu žmogumi turi reikalų, kaip reikiant išsigando ir suprato, jog šio raginimai saugoti žmoną buvo išsakyti ne šiaip sau.
„Supratau, jis grasina, nori mane įbauginti“, – vyras neslėpė, kad perskaitęs publikaciją apie R. Ivanovo įvykdytą nusikaltimą pasijuto nesaugiai, sustiprėjo nesaugumo jausmas.
Po poros minučių vyras sulaukė dar vieno R. Ivanovo elektroninio laiško – jame šis atsiprašė, nurodė, kad prieš tai siųstas laiškas buvo skirtas ne jam.
„Supratau, kad jis taip elgiasi tyčia“, – vyras nutarė nieko nelaukti ir kreipėsi į policiją, gautas laiškas sustiprino baimę, jog kas nors gali būti padaryta jo žmonai, jis stengėsi apsaugoti savo šeimą.
„Juk jis sakė, kad dabar slidu, artėja žiema artėja, jūsų žmona gali kažkaip netikėtai laiptinėje ar kur tamsoje paslysti, sprandą ar galvą nusisukti, saugokite savo žmoną“, – sakė jis.
Kad R. Ivanovas grasina, vyras pranešė ir savo sutuoktinei.
„Man paskambinęs vyras liepė būti atsargiai, sakė, kad R. Ivanovas gali nusukti sprandą, jis man liepė laukti darbe ir vienai neiti į namus“, – moteris sakė, jog iki šiol gyvena baimėje, ją iki šiol vyras visada paima iš darbo.
Tuo metu R. Ivanovas neigė, kad grasino nukentėjusiajam – esą tai tik jo paties žodžiai, kurių niekas kitas negirdėjo ir negali patvirtinti. Jis taip pat pažymėjo, kad jokių grasinimų nebuvo išsakęs raštu, o laišką, kuriame buvo nuoroda apie jo įvykdytą nusikaltimą, nukentėjusiajam jis esą išsiuntęs per klaidą, dėl to po kelių minučių nusiuntė naują atsiprašymo žinutę.
R. Ivanovas taip pat nurodė, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik pagal nukentėjusiojo žodžius, nors jokių įrodymų byloje nėra ir esą net negali būti.
„Paleistas į laisvę aš dirbu, gyvenu normalų gyvenimą, nekeliu jokios grėsmės visuomenei“, – teismui aiškino jis.
Tuo metu teisėjai, išanalizavę ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis konstatavo, kad nekyla abejonių dėl R. Ivanovo kaltės – nukentėjusiajam išsakydamas žodžius, jog šis turėtų saugoti savo žmoną, o paskui nusiųsdamas publikaciją apie įvykdytą baisų nusikaltimą, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.
Anot teismo, nukentėjusysis ir jo šeimos nariai turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.
„R. Ivanovas užslėpta forma grasino susidoroti su nukentėjusiojo sutuoktine, be to, elektroninis laiškas kartu su kitais bylos įrodymais leidžia teigti, jog išsakytus grasinančius žodžius telefonu kartu su gauta nuoroda į straipsnį apie R. Ivanovo praeityje padarytą itin žiaurų nusikaltimą, nukentėjusieji galėjo suprasti ir, kaip matyti iš jų parodymų, iš tiesų suprato, kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sutuoktinės sveikatą“, – teismo teigimu, nukentėjusieji turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.
Pasak teisėjų, R. Ivanovo grasinimų realumas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiesiems, kurie nuo grasinimų pradžios jautė ir iki šiol jaučia nerimą, baimę, neužtikrintumą dėl R. Ivanovo asmenybės bei jo veiksmų, todėl jam buvo skirta 70 parų arešto bausmė.
Su ja R. Ivanovas nesutiko ir apeliacinės instancijos teismo prašė išteisinti dėl grasinimų arba – bent jau pakeisti bausmę, neskiriant arešto.
„Prašau areštą pakeisti į viešuosius darbus, neatlygintina veikla tokiose organizacijose kaip „Maisto bankas“, „Maltiečiai“, „Caritas“ arba „Mamų unija“ būtų daug prasmingesnė nei man skirtos arešto paros“, – teismui aiškino nuteistasis.
Pasak teisėjų kolegijos, bauda arba laisvės apribojimas R. Ivanovui būtų neefektyvi bausmė, ji nepaveiktų jo taip, kad vėl pakartotinai nenusikalstų.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nutarė, kad R. Ivanovas nukentėjusiais pripažintiems sutuoktiniams privalės sumokėti po 1 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis kiekvienam iš nukentėjusiųjų nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyros“, – nuosprendyje pažymėjo teismas.
