„Mes apgyvendinome kelias ukrainiečių šeimas, tarp jų yra mokytojų, kurie galėtų ukrainiečių vaikus mokyti, o savivaldybė sako, jog mokysime juos 2-3 mėnesius lietuvių kalbos, nes taip liepia ministerija, mokytojų į darbą priimti negalime, nes nėra ministerijos nurodymų, leidimų.
Kodėl? Ką jūs darote? Ar ukrainiečiams mokytojams ieškome darbo vietų prie konvejerio? Mūsų biurokratija gražiai kalba per televizorių, o sprendimai kažkur anapus. Absurdas! Kada valdininkai pajudins užpakalius? Ar verslo ir kiti žmonės padės ukrainiečių pabėgėliams, o jūs toliau bim bam ir gražiai atrodysite televizoriaus ekrane?!“, – retoriškai klausė moteris.
Palengvinimai jau priimami
„Delfi“ ŠMSM atstovai komentavo, kad palengvinimai, padedantys mokytojams, atvykusiems iš Ukrainos, greičiau atlikti pedagogo kvalifikacijos pripažinimo procedūras ir įsidarbinti, jau priimami.
„Trečiadienį Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje (ukrainiečiams pabėgėliams apsauga, palengvinanti įsikūrimą, medicinos paslaugų gavimą, vaikų mokymą ir pan., suteikiama 1 metams), dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą.
Tad mokytojai ir kitų profesijų atstovai galėtų iš karto pradėti dirbti, gavę pasiūlymą ar radę darbo vietą. Priimdami į darbą asmenis, nemokančius valstybinės kalbos, darbdaviai turėtų priimti juos dirbti ten, kur kalbos nemokėjimas nebūtų kliūtis tinkamai atlikti darbą“, – informavo jie.
Taip pat nurodė, kad pedagogo kvalifikacija yra įtraukta į valstybės reglamentuojamų profesijų sąrašą ir jei pasitraukęs iš karo zonos mokytojas turi su savimi aukštojo mokslo diplomą, jis gali kreiptis dėl aukštojo išsilavinimo ir pedagogo kvalifikacijos pripažinimo.
„Ministerija deda pastangas, kad išsilavinimo ar kvalifikacijos pripažinimas įvyktų kiek įmanoma greičiau. Savaime suprantama, kad yra atvykusių karo pabėgėlių ir be išsilavinimo dokumentų.
Tokiais atvejais konsultuojamasi su Ukraina, ten ieškoma informacijos, patvirtinančios įgytą išsilavinimą ir pedagogo profesiją, ieškoma sprendimų, kaip jiems supaprastinti pedagogo kvalifikacijos pripažinimo procedūras.“
Svarbu žinoti skaičius
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas pasakojo, kad šiuo metu labai svarbu žinoti skaičius, kiek tokių mokytojų iš Ukrainos yra atvykę į Lietuvą.
„Labai geras sprendimas sužinoti, kiek jau jų yra, bet, aišku, situacija yra labai kintanti. Pirmas būtų žingsnis toms mokykloms, į kurias ateis mokytis ukrainiečių vaikai, kad pedagogai iš Ukrainos būtų ten įdarbinti mokytojų padėjėjais. Kitas žingsnis būtų susigaudyti, kaip pripažinti tas kvalifikacijas, gauti dokumentus, kokia jų Ukrainoje buvo kvalifikacija ir tuomet galbūt priimti į aukštesnes pareigas, sudarant tam tikrą išlygą“, – komentavo jis.
Pasak D. Žvirdausko, mokytojai mūsų šalyje privalo mokėti labai gerai lietuvių kalbą, bet dabar tie vaikai, kurie atėjo į ugdymo procesą, turėtų „atšilti“ ir atsigauti po visų sukrėtimų.
„Bet koks žmogus, asmuo, kuris yra iš jų įprastos aplinkos, jiems keltų mažiau streso. Tai tų mokytojų priėmimas į mokytojų padėjėjus, manau, labai svarbus žingsnis. Dalis mokyklų, kurios jau priėmė tuos vaikus ir jų jau priimta apie 1300, tai joms svarbu vykdyti įvairias veiklas.
Formos tų mokytojų veiklos gali būti įvairios – tie vaikai gali būti čia mokykloje su pagalbos specialistu arba iš Ukrainos mokytoju padėjėju, gali jungtis tam tikroms pamokoms į Ukrainą. Tada tie vaikai gali būti tarp savo bendraamžių lietuvių. Vieni vaikai kalba rusiškai, kiti nekalba rusiškai, o kalba ukrainietiškai ir angliškai arba nekalba angliškai.“
Jo teigimu, kiekvienam vaikui reikia pritaikyti ugdymą ir kiekvienas mokytojas, kuris ateis, turės įvairiausių savo kompetencijų, kurias reiks išnaudoti.
„Bet pirmas žingsnis, kad jau yra žmogus su pedagogine patirtimi, turėtų gauti darbą konkrečiai mokytojo padėjėjo. Kaunas turės ir tarybos sprendimą ir mokykloms bus skiriami pagal poreikį papildomi etatai, į kuriuos ir bus priimti šie ukrainiečių pedagogai“, – tikino asociacijos prezidentas.
Vis dėlto jis tikisi, kad tik laiko klausimas, kada ukrainiečių pedagogai čia galės dirbti pagal savo kvalifikaciją mokytojais.
„Vadovų pasitarime buvo iškelti šie klausimai. Visų pirma, tas mokytojas privalo turėti jo kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Jeigu jis turi dalykinę kvalifikaciją, pavyzdžiui, yra biologijos, matematikos mokytojas, tai pagal mūsų teisės aktus privalo turėti visus dokumentus, atitinkančius Lietuvos teisinę bazę.
Turi gerai mokėti lietuvių kalbą, turi būti išlaikytas tas egzaminas ir t. t. Tai šis procesas užtruks, bet, manau, kad visa tai įvyks. Jeigu karas užsitęs, ir tos ukrainiečių šeimos liks ilgesniam laikui, tikrai tokių sprendimų reikės.“
Paklaustas, ar ir taip egzistuojant mokytojų trūkumui Lietuvoje, nepritrūksime dar labiau savų mokytojų, sakė, kad dabar klostosi įvairios situacijos.
„Bent jau tokių duomenų, kad mokyklos susiduria su tokiais sunkumais, nelabai girdėjome. Teko girdėti, kad viena mokykla jau priėmė daugiau nei 300 tų vaikų ir organizuoja jų pavėžėjimą. Tai jau šiai mokyklai sunku, todėl reikėtų truputėlį tų vaikų paskirstymą ir ugdymą diversifikuoti, skirstyti įvairioms įstaigoms.
Mokytojams, kurie dirbs su jais, turi būti suteikta informacija ir reiktų kelti kvalifikaciją. Lietuva jau turi tokios patirties ir šiuo atveju „Lietuvių namai“ turi nemažai sukaupę panašios patirties. Tos patirties labai daug turi ir Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, kurioje šiuo metu mokosi tas didžiulis skaičius mokinių. Palaipsniui turėsime prie to prisitaikyti“, – aiškino jis.
Mokytojų trūkumas gali nebent didėti
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas abejojo, kad atvykstantys mokytojai iš Ukrainos kol kas galėtų užpildyti trūkstamų mokytojų nišą Lietuvoje.
„Matote, reiktų žiūrėti į skaičius ir platesnę informaciją, kokie specialistai atvažiuoja, nes kiek mums yra žinoma, tai daugiausiai atvyksta pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojai. Galbūt kažkiek ir kompensuotų, bet aš įsivaizduoju, kad jie kol kas daugiau dirbs vis tiek su ukrainiečių vaikais.
Jeigu planuojama, kad atvyks apie 30 tūkst. vaikų, tai 10 proc. padidėtų mokinių skaičius, tai mokytojų trūkumas tik dar labiau padidėtų. Aš įsivaizduoju, kad šie Ukrainos mokytojai, kurie atvažiuoja, Lietuvos vaikams nelabai sudarys kažkokio pokyčio.“
