Likus pusvalandžiui iki akcijos, prie Seimo rūmų lūkuriavo architektai, muzikai, kino atstovai, įvairūs kiti menininkai, laikydami plakatus su šūkiais: „Kai miršta kultūra, miršta valstybė", „Kultūrai - šakės", „Kultūra - moralės pagrindas", Ne - žvėriškam kultūros apmokestinimui!" bei kiti.
Prasidėjus akcijai, nors ir ne labai gausioje, tačiau minioje, iškilo Lietuvos vėliava, o kartu ir vėliavos su kaukolėmis. Žmonės rankose uždegė gedulingas žvakutes, klausdami, ar išties kultūrai laikas tarti sudie.
Mažėja finansavimas – auga nusikalstamumas
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Eugenijus Nalevaika pasakojo, kad šiuo žingsniu norima atkreipti dėmesį, kad apie kultūrą turi būti daugiau būtų kalbama ir neatrodytų, kad tai – tik menininkų problema.
„Akcijos pavadinimas – su klaustuku. Norėtume tikėti, kad tai dar nėra „sudie“, bet tai ne vien nuo mūsų priklauso. Laukiame konkrečių veiksmų. Kažkodėl galvojama apie ekonomikos verslo gaivinimo planus, bet niekas nešneka, kad, galbūt, reikėtų kurti kultūros gaivinimo planą, – aiškino protesto akcijos organizatorius. – Žinoma, visi supranta, kad sunkmetis, valstybei nelengva, o biudžetas ne guminis, bet jeigu visus tuos metus kultūra skurdo, gal reikia numatyti kažkokius kultūros gaivinimo veiksmus, planą?“.
„Mes įsitikinę, kad jeigu mažinamos lėšos kultūrai, švietimui ir mokslui, proporcingai auga nusikalstamumas. Tada tos kultūros visur ima stigti..“, – pridūrė E. Nalevaika.
Prieš akciją organizatoriai nebuvo gavę nė vieno Seimo nario pažado ateiti, prisijungti ar pabendrauti: „Girdėjome tik, kad žada prisijungti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, bet kas konkrečiai ateis ar pastovės minioje, negaliu pasakyti“.
Renginyje pasirodė kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, protestuotojų minioje netrukus pasirodė ir Artūras Zuokas, Petras Gražulis, buvęs kultūros ministras Jonas Jučas, Artūras Paulauskas su žmona Jolanta.
Paklaustas, kokių priemonių imsis ir ką darys, matydamas tokią situaciją, kultūros ministras kalbėjo: „Aš darau. Atėjau pasižiūrėti šitų kalbų, bet kol kas dar anksti interviu duoti, reikia pasižiūrėti šitą renginį. Aš manau, kad jie nemeluoja ir tikiuosi, ją išgirs ir dauguma žmonių“.
R. Vilkaitis patikino, kad jis žinantis protesto akcijos organizatorių reikalavimus ir nuogąstavimus. „Situacija apgailėtina, - kalbėjo jis. - nepasakyčiau, kad kultūra specialiai žlugdoma, bet tai tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį. Iš tikro, nei viena vyriausybė argumentų neturi. Tai – viso pasaulio, vertybių sistemos problema, ne vien mūsų valstybės“.
„Aš per šį pusmetį, galbūt, keliems žmonėms sugebėjau pagelbėti, bet sistemingai – tikrai ne. Sakyčiau, tai – ateities darbai. Labai daug vilčių dedu į jaunus žmones, galbūt, dabartinių aukštųjų mokyklų absolventus, jaunus teisininkus, vadybininkus, kurie yra „edukavęsi“ užsienyje, gerose mokyklose“, - pridūrė ministras.
Paklaustas, kokie realiausi galėtų būti žingsniai, gelbėjantys kultūros situaciją, R. Vilkaitis atsakė: „Manau, kad, visų pirma, reikia remti patį kūrėją, o ne tarpininką, kuris parduoda jo kūrinį, jo meną. Kūrėjai yra patys didžiausi įvaizdžio formuotojai ir tie milijonai, kurie išmetami formuoti valstybės įvaizdžiui, yra tiesiogiai atimti iš tos sferos žmonių“.
Premjeras lengvatų nežada Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius, klausiamas, ar mato galimybę padėti menininkams, tvirtino, kad nors jam pačiam kultūra labai artima sritis, bet jis tuo labiau esąs įsitikinęs, kad būtent kultūros žmonės turi suprasti, kokia sudėtinga šiuo metu yra valstybės situacija. „Man pačiam kultūra genetiškai ir šeimoje labai artima, bet, na, aš visada laikau ir laikysiu, jog menininkai – kūrybos žmonės ir visuomenės lyderiai, žmonės tikrai išsilavinę ir intelektualūs, todėl turi žymiai labiau nei kitos (visuomenės – DELFI) grupės suprasti, kokioje situacijoje šiandien yra valstybė. Jie tam tikra prasme turėtų rodyti tokį solidarumo pavyzdį, nes priekaištauti Vyriausybei, kritikuoti ją, prašyti savo grupei pinigų – čia didelio intelekto nereikia“, - tvirtino A.Kubilius. Premjero teigimu, menininkai turėtų suprasti, kad jų padidintų mokesčių dėka valstybė pajėgi išmokėti pensijas. „Finansavimą mažinam daugeliui sričių, bet žiūrim labai atsargiai ir atidžiai – neliečiam socialiai jautrių sričių, pavyzdžiui, pensijų. Bet pensijas dabartiniams pensininkams galime išmokėti tik todėl, kad kiti mokesčių mokėtojai moka į „Sodrą“ mokesčius. Tai kai menininkai protestuoja, kad jiems pradėta taikyti pradinė „Sodros“ mokesčio sistema su pereinamuoju laikotarpiu, tai turėtų atsakyti į paprastą klausimą – o kas jų tėvams šiandien turėtų mokėti pensiją?“ – sakė premjeras. A.Kubiliaus teigimu, kultūrai buvo skirta nemažai pinigų: „Turiu pasakyti, kad kultūros reikalams šiais metais yra skirta tikrai nemažai pinigų, nes yra daug svarbių kultūrinių nacionalinės reikšmės įvykių – Dainų šventė, tūkstantmečio minėjimas, Valdovų rūmų atstatymas, Europos kultūros sostinė. Tie pinigai išsaugojami, mes jų neliečiam ir net papildomai skiriam Dainų šventei 2,5 mln. Lt. Klausimas paprastas, jeigu dar reikia papildomai pinigų kultūrai, tai kieno sąskaita? Pensijų, mokytojų atlyginimų? Čia nėra kada teoriškai samprotauti, klausimas paprastas – kieno sąskaita būtų siūloma papildomai skirti pinigų kultūrai.“
Koncertas – nuo fanfarų iki gedulingo maršo
Seimo prieigose įkurtoje laikinoje scenoje menininkai savo protestą nusprendė išreikšti specialiu koncertu, kurį vedė aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Prasidėjęs fanfarų garsais, netrukus koncertas įgavo gedulingą gaidą – „Būgnų ansamblis“ (vadovas Saulius Auglys) atliko F. Chopino „Gedulingo maršo“ fragmentą. Pasigirdus vos pirmiesiems akordams, visi ėmė ploti.
Akcijoje-koncerte taip pat dalyvavo „Sostinės vario kvintetas“, „Etno ansamblis“ (vadovė Daiva Vyčinienė), tarptautinių konkursų laureatas, smuikininkas Dainius Puodžiukas, styginių kvartetas „ART VIO“, akordeonų trio „CHILL’OUT“, operos solistas Vytautas Juozapaitis.
Vienas po kito savo susirūpinimą ir pastebėjimus ant scenos reiškė Lietuvos kultūros atstovai iš įvairiausių jos sričių.
Viešai nukryžiuotas menininkas
Šiek tiek toliau nuo protesto dalyvių stovėjo nepriklausomų kūrėjų grupė, kuri, vos pasibaigus akcijai, surengė radikaliojo meno akciją „Nukryžiuotasis menininkas“.
„Norime paraginti ne klausyti muzikos, ne šokti ir dainuoti, o viską daryti daug radikaliau. Atėjo ta paskutinioji, nebereikia gražių dainelių, reikia eiti į gatves ir daryti menines riaušes, galų gale. Dabar susirinkusios oficialios sąjungos daro eilinį šou. Norime paraginti baigti su tuo visu pramogų verslu ir užsiimti jau tikruoju, radikalesniu pasipriešinimu“, - savo poziciją išreiškė vienas iš akcijos „Nukryžiuotasis menininkas“ organizatorių Darius Pocevičius.
Juodai apsirangę budelei viešai inscenizavo menininko nukryžiavimo aktą, simbolizuojantį paskutinius pinigus atimančią valdžią, suktus kultūros funkcionierius, agresyvius menininkus konkurentus ir tingią spektaklio visuomenę.
Pasak akcijos organizatorių, tai simbolika, kalbanti apie beviltišką šiandienės Lietuvos menininko padėtį, iš kurios jam nėra jokios išeities, išskyrus vienintelę – leisti, kad jį viešai nukryžiuotų.
Visi protesto dalyviai buvo paprašyti tylos minute pagerbti nukryžiuotąjį.
Protesto metu buvo dalinami atsišaukimai su tokiais žodžiais: „Šiandienos menininkas yra pasmerktas beviltiškai kovai prieš visus: prieš valdžią, kuri jį apdeda nepakeliamais mokesčiais, prieš kultūros institucijas, kurios jį pajungia idėjiškai ir finansiškai, prieš kitus menininkus, kurie su juo agresyviai konkuruoja ir nori pavogti iš jo paskutinį duonos kąsnį ir prieš visą televizorių mėsa tapusią visuomenę, kuri nebesupranta, kam menininkai iš viso reikalingi. Šiandien menininkas yra užspeistas į kampą iš visų pusių – valdžios, kultūros funkcionierių ir pačios visuomenės. Todėl jam liko vienintelis įmanomas meninis veiksmas – leisti, kad jį viešai nukryžiuotų!“.
Išplatintas kūrėjus atstovaujančių organizacijų pareiškimas
Prieš pat protesto akciją, savo pareiškimą išplatino Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, pareikšdama, kad „iki šiol valstybė lengvatomis rėmė stambų ir monopolinį verslą – suklestėjo lez‘ai, leo ir kitos panašios struktūros. O meno rinka - pati ekologiškiausia ir humaniškiausia ekonomikos sritis, nesulaukia jokių specialių rėmimo programų”.
„Mes neprašome lengvatų, mes tik prašome neapkrauti kūrėjų mokesčių našta, leisti kurti ir tapti nepriklausomais! Mokesčių didinimas iškreips besikuriančios kultūros rinkos situaciją ir dar labiau nuo sostinės atitolins regionų kūrėjus. Valstybėje turi būti stimuliuojama profesionali kūryba, kuri remiasi autorinių teisių sąvoka, o ne autorinių mokesčių didinimu. Valstybės vertybės turi būti perkainuotos!“, - rašoma pareiškime.
Taip pat pareiškime pateikiami mokesčių duomenys:
„2009-uosius metus kūrybos sektorius pasitiko su daugiau negu dvigubai išaugusia bendra mokesčių našta. Politikai patikėjo, kad šis specifinis ekonomikos sektorius didesniais mokesčiais gali prisidėti prie ekonomikos gaivinimo. Išties, tie per 2008 metus sumokėti jų mokesčiai sudaro tik lašą šalies biudžeto surenkamų mokesčių jūros: autoriniai mokesčiai – apie 0,56 proc. (sumokėta suma 112,4 mln. Lt); honorarai – 0,055 proc. (sumokėta suma 11,6 mln. Lt).
Palyginimui: per tą patį laikotarpį gyventojai, deklaravę išloštas pinigų sumas, sumokėjo tik 17 tūkst. litų mokesčių. Lošimų organizatoriai 2009 m. I ketvirtį į biudžetą sumokėjo tik 6,93 mln. Lt loterijų ir azartinių lošimų mokesčio! Ar radikalus ir staigus mokesčių padidinimas autoriams, atlikėjams ir kūrėjams duos laukiamą efektą? Ar kas nors įvertino neigiamas to skubaus sprendimo pasekmes jautriausiam ekonomikos sektoriui - kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms bei visos Lietuvos kultūros raidai?“.