Oficialiais duomenimis, pratybų tikslas – bendrojo pasirengimo klausimų suderinimas bei karinių grupių panaudojimas Rusijos ir Baltarusijos saugumo užtikrinimui, tačiau ekspertai turi įtarimų, jog pratybų metu gali būti suvaidintas Baltijos regiono užėmimo scenarijus.

Pratybos šalia Baltijos valstybių ir Lenkijos sukėlė šių šalių karininkų ir politikų nerimą. Estijos Saugumo pajėgų generalinio štabo vadovo pavaduotojas Eero Rebo atkreipė dėmesį į faktą, jog Rusijos Vakarų karinėje apygardoje tuo pačiu metu vykdomos kelios pratybos bei pastebimas didelis laivyno aktyvumas.

„Jie bando apriboti pratybas Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, tačiau iš tiesų veikla antrajame plane – žymiai didesnio masto. Visa tai vyksta čia, Vakarų karinėje apygardoje, esančioje šalia mūsų. Ypatingą nerimą kelia pratybų mastas“, - pasakė E. Rebo. Jo teigimu, Rusijos karinė galia vakarinų kryptimi ženkliai padidėjo.

Kaip skelbia naujienų agentūra „NIA Kaliningrad“, labiausiai nerimaujama dėl to, ar tokio pobūdžio karinės pratybos nekelia pavojaus valstybiniam saugumui – šis faktas kelia nerimą ir Lenkijos politikams bei analitikams. Pavyzdžiui, Liublino katalikiškojo universiteto profesorius Romualdas Szeremietiewas, 1992 metais kurį laiką ėjęs Lenkijos gynybos ministro pareigas, dar vasarį pareiškė, jog tokie kaimynų iš Rytų kariniai žaidimai gali peraugti į „ką nors rimčiau“.

Anot profesoriaus, karinių manevrų „Vakarai 2013“ scenarijaus autoriai savo planuose neatmeta karinio susirėmimo su Lenkija galimybės.

Tokią išvadą galima daryti remiantis faktu, jog modeliuojamo konflikto detonatoriumi tampa lenkų tautinės mažumos sukilimas Baltarusijoje.

Atsaku į įvykius Baltarusijoje taps pačios Baltarusijos ir Rusijos karinių pajėgų smūgis sukilimą palaikiusiai Varšuvai – o Lenkija tokiai agresijai pasipriešinti nepasirengusi.

R. Szeremietiewo nuogąstavimai paskatino ne tik itin juntamą visuomenės nuomonės atskirtį, bet ir pačių Lenkijos specialistų, tarp kurių ir karinių pajėgų profesionalų, nesutarimus.

Kaip teigia Lenkijos valstybinio saugumo biuro vadovas Stanisławas Koziejus, labai sunku tokiais atvejais susilaikyti nuo pastebėjimų, jog panašios situacijos tik sustiprina ir taip jau nemenką spaudimą dvišaliams santykiams.