„Vyriausybė yra tapusi trijų ministrų įkaite“, – penktadienį žurnalistams prezidentūroje komentavo V. Augustinavičius.
Esama padėtis su tuo, kaip politikai leido su pareigomis susijusias lėšas, pasak jo, komplikuoja situaciją Vyriausybei, Seimui ir politinei sistemai.
„Nesprendžiant šios problemos, be abejo, esant geopolitinėje aplinkoje, esant recesijai, tai nežada nieko gero valstybei“, – dėstė patarėjas.
Dėl to, ar Vyriausybė turėtų trauktis, ar reikėtų skelbti pirmalaikius rinkimus, patarėjo teigimu, turi apsispręsti valdantieji ir Seimas.
„Visi kiti sprendimai, kurie šiandieną yra pasiūlyti viešojoje erdvėje, be abejo, tai yra Seimo apsisprendimo klausimai. Kad ir kokie būtų sprendimai, svarbiausia – apsispręsti greitai, kad politinis chaosas būtų kuo trumpesnis“, – komentavo V. Augustinavičius.
Landsbergis: atsakingi esame visi
Penktadienį spaudos konferenciją surengęs užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, jog partijos prezidiumas svarstys, ar nereikėtų trauktis visai Vyriausybei, ar nereikėtų skelbti pirmalaikių rinkimų.
Vėliau, anot jo, apie tai turėtų kalbėtis ir koalicija.
Partijos pirmininkas taip kalbėjo po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaltinama neskaidriu lėšų pasisavinimu, premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
G. Landsbergio nuomone, ministrės atleidimas būtų ritualinis aukojimas. Pagrįsti, kaip naudojo reprezentacijai skirtas lėšas, pasak jo, negali ir daugiau politikų – jis pats, Seimo nariai, prezidentas.
„Keliu klausimą, kuris čia, mano nuomone, pagrindinis, apie tai, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyti. Aš tuo abejoju“, – kalbėjo politikas.
Partijos lyderio įsitikinimu, reikia imtis politinės sistemos „perkrovimo“.
„Manau, reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, galbūt dėl išankstinių Seimo rinkimų. Tokie būtų mano pasiūlymai. Kitu atveju mes turime [atlikti] ritualinį paaukojimą vieno žmogaus, nors mes visi esame bendrai atsakingi, aš lygiai taip pat“, – komentavo G. Landsbergis.
Politikas neatmetė galimybės, kad jau penktadienį partijos prezidiumas gali nuspręsti, jog trauktis reikia visai Vyriausybei.
„Aš neatmetu jokio sprendimo. Aš tiesiog noriu kalbėti apie tai, kad aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdymo veikloje, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus situacija taptų skaidresnė, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį“, – kalbėjo ministras.
Viešumoje keliami klausimai ir dėl to, kaip, būdami tarybos nariais, su pareigomis susijusias lėšas leido ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.
Nausėda: Vyriausybė turi reaguoti
Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai kalbėjo, jog trys ministrai, kurie negali išsklaidyti abejonių įrodymais, turi trauktis.
Tačiau jis pareiškė, kad, sprendžiant situaciją, Vyriausybę reikėtų išsaugoti: „Vyriausybė galėtų palengvinti sau veiklą, jeigu reaguotų į situaciją. Jeigu bus elgiamasi taip, kaip dabar, labai galimas dalykas, kad opozicija konsoliduosis ir skelbs nepasitikėjimą visai Vyriausybei apskritai. Tai ar mums šito šiandien reikia? Mano atsakymas yra ne, mums šito nereikia. Todėl turime to išvengti.“
Pagal Vyriausybės įstatymą, atsistatydinus ministrui pirmininkui, taip pat Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ar ministru pirmininku, turi trauktis ir visa Vyriausybė.
Ministras pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą prezidentui teikia rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.
Vyriausybė gali atsistatydinti ministro pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį ministras pirmininkas tą pačią dieną įteikia prezidentui.
Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 85 Seimo narių.
