„Prezidento lūkestis, kad kuo daugiau žmonių būtų aktyvūs savo valstybės, taip pat ir savo savivaldos kūrėjai. Nuo 2011 metų įteisintas modelis, kai žmonės gali kandidatuoti savivaldos rinkimuose ne tik per politines partijas, o ir suburdami rinkimų komitetus, pasiteisino. Pvz. šiuo metu penkių didžiausių Lietuvos miestų merai atstovauja rinkimų komitetus. 2019 metų savivaldos rinkimuose visoje Lietuvoje dalyvavo beveik 100 komitetų, 65 iš jų lydėjo sėkmė ir jie turi savo atstovų tarybose“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Prezidentūros komunikacijos grupė.
Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad praradę savo pozicijas dalyje savivaldybių politinės partijos ėmė vertinti komitetus kaip rimtus konkurentus, tačiau vietoj to, kad rungtųsi su komitetais dėl rinkėjų balsų sąžiningos konkurencijos sąlygomis, beveik visų parlamentinių partijų nariai Seime nusprendė iš esmės apsunkinti rinkimų komitetų gyvavimą.
„Prezidento nuomone, priimtu įstatymu Seimas sukūrė nelygias partijų ir komitetų politinio konkuravimo sąlygas. Įteisindami komitetams tuos suvaržymus ir juridinius reikalavimus, kurie galioja politinėms partijoms, Seimo nariai paliko komitetus be partijų privilegijos – sėkmingai pasirodžius rinkimuose pretenduoti į valstybės dotaciją“, – rašoma Prezidentūros komentare.
„Nacionaliniu mastu veikiančios partijos lokaliai, savivaldos arba EP rinkimuose veikiančių komitetų stiprėjime įžvelgė ne stimulą sau efektyviau veikti ir augintis rinkėjų pasitikėjimą, o prielaidą savo silpnėjimui. Bet juk silpnindamas kitus stipresnis netapsi“, – taip pat pažymima atsakyme.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas organizacijų įstatymo projektui, kuriuo siūloma supaprastinti politinių komitetų steigimo sąlygas ir numatyti jiems valstybės biudžeto finansavimą. Parlamentarai apsisprendė įstatymą laikyti tokiu, koks buvo priimtas dar pavasario Seimo sesijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda įstatymo projektą vetavo tvirtindamas, kad, priimant šį teisės aktą, nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams reikšmingai didinti nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių.
Prezidentas pažymėjo, kad toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų steigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jų nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją.
