„Atmesdamas Prezidento siūlymus Seimas karo metu silpnina Lietuvos tarptautinę poziciją vertinti ir sankcionuoti karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančius režimus. Šie režimai vykdo hibridines atakas ir prieš Lietuvą, integruojasi į vieną regiono karinę grupuotę, kartu kuria agresijos planus prieš kaimynines šalis. Prezidentas ir toliau nuosekliai laikysis pozicijos, kad sankcijos nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams turi būti ne švelninamos, o tik stiprinamos, nors šis Seimo sprendimas ir apsunkins tokios Lietuvos pozicijos įgyvendinimą“, – Eltai perduotame komentare teigia K. Budrys.
„Tenka apgailestauti, kad Seimas tuo pačiu atmetė ir Prezidento pasiūlytą teisinį mechanizmą, kuris palengvintų tarptautines sankcijas pažeidusių asmenų išsiuntimo iš Lietuvos procesą“, – akcentavo patarėjas ir nesutiko su parlamentarų išsakytais teiginiais, kad Prezidentūros pasiūlymai kertasi su Baltarusijos opozicijos interesais.
„Sunku patikėti, kad sugriežtintos teisinės priemonės, skirtos Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, kaip nors prieštarautų demokratinės Baltarusijos opozicijos interesams. Ne vienas atvejis rodo, kad detalesnis atvykstančiųjų ir jau atvykusiųjų patikrinimas būtų leidęs dar labiau apsaugoti tą pačią Baltarusijos demokratinę bendruomenę Lietuvoje“, – teigė K. Budrys.
„Prezidento manymu, būtent Lietuvos nacionalinis saugumas yra svarbiausias interesas šiandien, kurį saugoti turėtų visos politinės partijos“, – apibendrino patarėjas.
Ketvirtadienį Seimas neįsiklausė į prezidento siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
ELTA primena, kad prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlė parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Taip pat šalies vadovas siūlė tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
Priimtame nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
