„Diskutuoti visais klausimais galima, tačiau turime turėti mintyje, kad Lietuva dar 2010 m. įstojo į šią konvenciją ir pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių visada turi poveikį tarptautiniam prestižui“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Reikia labai gerai išanalizuoti pasekmes, kurias pasitraukimas Lietuvai galėtų atnešti“, – vertindama A. Anušausko iškeltą klausimą pridūrė ji.
Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva prie šios konvencijos prisijungė neatsitiktinai, o ir priemonių, kurios galėtų agresorių atgrasyti, patarėjos manymu, yra efektyvesnių nei kasetiniai šaudmenys.
„Kodėl įstojome prieš 13 metų į šią konvenciją – tai būtent dėl to, kad kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams. Ne kariškiams, o civiliams. Būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos. Priešo pajėgos užminuoja tas vietas, kurios atneštų daugiausiai žalos“, – sakė patarėja.
„Žinoma, jei situacija būtų tokia, kad Lietuvos saugumui tai būtų absoliučiai būtina – tai svarstome naujas aplinkybes. Šiuo metu mes turime ir kitų gynybos būdų, kurie būtų efektyvesni ir mažiau pavojingi civiliams“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
Rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
