aA
Europos Sąjunga turi turėti vieningą ir ambicingą tikslą, iki kada visose šalyse narėse būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso infekcijos, tvirtina Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomone, pasiekti visuotinį imunitetą šalyje būtų galima iki vasaros vidurio. Apie tai Sveikatų ekspertos taryba antradienį kalbėjosi su šalies vadovu Gitanu Nausėda.

Kaip po posėdžio su ekspertais sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, pandemijos statistika Lietuvoje gerėja.

„Pozityvių ženklų matome vis daugiau ir tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos prieš dvi savaites, pasitvirtino. Antros bangos pikas buvo pasiektas metų sandūroje ir šiuo metu situacija juda pozityvia linkme“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidento vyr. patarėjo teigimu, ES turi turėti aiškų tikslą, iki kada galima pasiekti kolektyvinį imunitetą.

„Yra prasminga, prezidento nuomone, nusimatyti realų, bet ambicingą, konkretų tikslą, iki kada mes galėtume apsirūpinti vakcinomis, kurios leistų pasiekti maždaug 70 proc. visuomenės, nes karantino suvaržymai yra laikinos priemonės. Tikroji išėjimo iš šios pandemijos strategija yra visuomeninis, kolektyvinis imunitetas ir jį pasiekti gali tik vakcina bei pakankami jos kiekiai“, – kalbėjo G. Nausėdos vyr. patarėjas.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Kiril Čachovskij

S. Krėpštos teigimu, apie tai prezidentas su ES vadovais kalbėsis ketvirtadienį.

„Prezidento nuomone, užsibrėžti tikslą – turėti pakankamai vakcinų – galima iki vasaros vidurio. Tam reikia maždaug 70 proc. visuomenės vakcinuoti. Lietuvai reikėtų vakcinuoti apie 2 mln. žmonių – turėti apie 4 mln. vakcinų“, – teigė S. Krėpšta.

Reikalavimai mokykloms, darželiams turėtų būti atlaisvinami pirmiausia

Pasak jo, Prezidentūra pritaria, kad reikalavimai darželiams, mokykloms ir socialiai pažeidžiamoms šeimoms turėtų būti atlaisvinami pirmiausia, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti.

„Pritariame žingsniams ir mintims, kad būtent mokyklos, darželiai, socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos vietos, kurios pirmiausia turėtų būti atlaisvinamos, pagerėjus situacijai, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti“, – po sakė S. Krėpšta.

Jis akcentavo, kad, matant pozityvius ženklus, svarbu negrįžti į tą situaciją, kuri buvo gruodžio pabaigoje.

„Iš esmės pritariame pasiūlytiems ekspertų scenarijams, kurie numato, kad prie tam tikrų sąlygų gali būti svarstomi tam tikri veiklos apribojimų mažinimo žingsniai. Tie scenarijai pateikti, juos pateikė Vyriausybės ekspertai, ir jie taip pat buvo paminėti šio susitikimo metu“, – sakė prezidento patarėjas.

„Be abejo, reikia įvertinti kontekstą, kad matome naujas viruso atmainas, kurios galbūt yra pavojingesnės ir plisti sparčiau“, – pridūrė S. Krėpšta.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad apie staigius karantino ribojimų pakeitimus kol kas diskutuoti negalima.

„Apie kažkokius staigius keitimus ar atšaukimus negalime diskutuoti, kai situacija tokia trapi. Nesinorėtų tiesiog pakenkti gerai dinamikai ir nebūti priverstiems grįžti prie karantino, kuris buvo“, – Vyriausybės pasitarime pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Pritaria ekspertų scenarijams dėl ribojimų atlaisvinimo

Paklausus, ar reikėtų švelninti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, S. Krėpšta teigė, kad Prezidentūra pritaria ekspertų numatytiems scenarijams.

„Mes tikime, kad ekspertai, susibūrę prie Vyriausybės, įvertins, skaičiuos, pasvers šio ribojimo atlaisvinimo naudą ir galimą žalą. Mes pritariame tiems scenarijams, kurie yra pateikti ir kurie yra „surišti“ su užsikrėtimo skaičiais. Pagal tuos scenarijus yra gana aiškiai išdėliota, kokios sritys galėtų būti atlaisvinamos, epidemiologinei situacijai esant geresnei, nei šiuo metu“, – teigė G. Nausėdos vyr. patarėjas.

Kalbėdamas apie dabartinius vakcinavimo šalyje tempus, S. Krėpšta teigė, jog juos dar labiau pagerinti galima.

„Vakcinavimo tempai nėra prasti, mes esame ES šalių penketuke. Kita vertus, neturėtume varžytis su kitomis valstybėmis, bet turėtume kelti ambicingą tikslą pasiekti visuotinį imunitetą“, – pabrėžė G. Nausėdos vyr. patarėjas.

Ekspertas: tikslas yra realus

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis teigė, kad prezidento tikslas – iki liepos 15 arba 6 dienos paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų – yra optimistiškas, tačiau realus.

„Kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie 1 tūkst. savo pacientų skiepijimą ir tai būtų trys arba keturi mėnesiai. (…) Tiek turėtų būti sukoordinuota ir suvaldyta. Tie skaičiai galėtų būti realūs, o siūlymas iki liepos vidurio paskiepyti tiek populiacijos yra optimistiškas, bet ir, tikėtina, pasiekiamas, jei vakcinų bus pakankamai“, – sakė K. Petrikonis.

Siūlo vakcinavimo procesų valdymą perduoti vienam centrui

Mokslininko teigimu, pagrindinė ekspertų rekomendacija – kad vakcinavimo procesas būtų aiškus, kurį koordinuotų tarpinstitucinio vakcinavimo koordinavimo centras.

„Jis galėtų planuoti vakcinas, modeliuotų pagal vakcinų rūšis. (…) Tie procesai turėtų būti prižiūrėti. Mūsų žiniomis, tas procesas yra išdalintas į atskiras institucijas, jis turbūt vyksta taip, kaip gali vykti geriausiai. Tačiau centralizavus, sukoordinavus jį, visi procesai galėtų būti padaryti pagal geriausius vadybinius principus. Aišku, turėtų būti valdoma ir logistika“, – kalbėjo LSMU prorektorius.

Prezidentūra: pasiekti kolektyvinį imunitetą reikėtų iki vasaros vidurio
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jo, specialistai taip pat rekomenduoja valdyti skirtingus skiepijamų asmenų srautus per esveikatos sistemą, numatyti papildomus antrosios skiepo dozės vakcinavimo algoritmus.

„Jeigu du kartus skiepijama, vieną kartą gali būti galbūt skiepijama vakcinavimo centre, kitą kartą galbūt tas žmogus atsidūrė ligoninėje. Tie procesai smulkūs, bet jie turi būti labai aiškūs“, – tvirtino K. Petrikonis.

Taip pat, akcentavo jis, reikia sukurti kolektyvinio imuniteto stebėsenos sistemą.

„Siūlome savo ekspertus į tas institucijas, kur galėtų padėti prognozuoti, suskaičiuoti. Turime pačius stipriausius matematikus Lietuvoje, kurie epidemiologinę situaciją beveik tūkstančio tikslumu dabar prognozuoja. Galbūt ir vakcinavimo procesams tai galėtų būti labai svarbu“, – sakė K. Petrikonis.

LSMU prorektorius taip pat pažymėjo, kad apie galimą skiepijimo laiką pacientai galėtų sužinoti iš savo šeimos gydytojo. Taip pat turėtų būti įsteigtas ir naujas telefono numeris, skirtas konsultuoti gyventojus vakcinavimo nuo koronaviruso klausimais.

„Daug klausimų, dėl to mes siūlome rengtis intensyviai dabar, o ne tada, kai bus pradėta skiepyti“, – pabrėžė mokslininkas.

Esminio pagerėjimo galima tikėtis vasario pabaigoje – kovo pradžioje

K. Petrikonio teigimu, esminio sergamumo rodiklių pagerėjimo galima tikėtis kito mėnesio pabaigoje.

„Mes kalbame apie esminį pagerėjimą vasario pabaigoje – kovo pradžioje, kada ir ligoninėse pacientų bus mažiau, ir sergamumas sumažės iki tokių skaičių, kai galima būtų tam tikrus ribojimus mažinti. Vienas mėnuo dar mūsų laukia toks, koks dabar. Kentėti reikės, nes yra kiti klausimai su galimomis mutacijomis. (…) Mes turime būti labai atsargus su šiais atlaisvinimais, bet, aišku, jų reikės ir jie bus padaryti“, – kalbėjo K. Petrikonis.

Pasak jo, ekspertai analizuoja įvairių užsienio šalių vakcinavimo praktikas.

„Lietuvai reikia atskirų sprendimų, dėl to siūlome tą centrą su žmonėmis, siūlome deleguoti savo ekspertus į prognozavimus, skaičiavimus“, – paaiškino LSMU prorektorius.

Kaip pasakojo mokslininkas, vakcinavimo centrus koordinuotų vienas įstaigtas proceso valdymo centras.

Siūlo įgyvendinti viruso genominių tyrimų programą

Tuo metu Vilniaus universiteto prorektorė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad Lietuvoje būtina atlikti genominę viruso sekoskaitą.

„Yra identifikuotos kelios viruso atmainos, kurių kilmė siejama su kitomis šalimis. Jos kelia rūpestį dėl genomo mutacijų ir dėl viruso tam tikrų savybių, kurios gali tam tikru laispniu pakeisti epidemiologinę situaciją“, – atkreipė dėmesį VU profesorė.

Edita Sužiedelienė
Edita Sužiedelienė
© DELFI / Domantas Pipas

Dėl to, kaip aiškino E. Sužiedėlienė, valstybė turi turėti patvirtintą viruso genominių tyrimų programą.

Pasak jos, šiuo klausimu susirūpinta ir europiniu mastu. Mokslininkė pateikė pavyzdį, kad, per savaitę nustatant apie 10 tūkstančių teigiamų koronaviruso tyrimų atvejų, kelis procentus jų reikėtų ištirti ir per vykdomą genominės sekoskaitos tyrimų programą.

„Jei norime dar didesnę tikimybę nustatyti, tai tyrimo apimtis reikėtų plėsti dar keletą kartų“, – teigė VU profesorė.

E. Sužiedėlienės teigimu, viruso genomo sekoskaitos tyrimas kainuoja apie kelis šimtus eurų.

M. Sinkevičius: yra tik 4 savivaldybės, kuriose pandemijos atoslūgio kol kas nėra

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad tik keturiose savivaldybėse epidemiologinė situacija dėl koronaviruso yra prastesnė, likusios savivaldybės atrodo geriau.

„Buvo kalbėta ir informacijos pateikta bendrai, kokia situacija yra su savivaldybėmis – tik 4 savivaldybės iš 60 – tarp jų Ignalina, Visaginas, Plungė – yra raudonos, kur epidemija siautėja ir atoslūgio kol kas nėra. Visa kita likusi Lietuva ir kitos savivaldybės atrodo daug geriau“, – sakė M. Sinkevičius.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Akivaizdu, kad situacija yra gerėjanti, bet kaip buvo pasakyta vakar ir šiandien, (...) dar ne laikas atsipalaiduoti. Kas buvo diskutuota su prezidentu, vakar su Vyriausybės vadove, požiūris, kaip suprantu, yra toks, kad norima pasiekti tą scenarijų, kad nereikėtų grįžti kaip amerikietiškais kalneliais, kad atlaisvinome, o po kiek laiko vėl turime viską stabdyti ir riboti socialinį ir ekonominį gyvenimą“, – sakė M. Sinkevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
2.5185

Top naujienos

Veryga įvardijo pagrindinį karantino apribojimą, kurį reiktų palikti: didžiąją daugumą siūlo atlaisvinti (62)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje „Pokalbis“ įvertino naujausius...

Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų sulaukė audringos reakcijos (571)

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo...

Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai, 12 žmonių mirė papildyta 09.52 (103)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 839 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12...

Šiai profesijai žada tikrą aukso amžių: atlyginimas nuo 2000 eurų tik prasideda (93)

Profesijos, kurių šiuo metu labiausiai trūksta. Kokios jos? Negi išties yra paprastas atsakymas į...

Pagal susirgimą šia mirtina liga skaičių Lietuva – antra Europoje: gydytoja įspėjo apie tykantį pavojų (14)

1 iš 100 erkių Lietuvoje nešioja erkinį encefalitą (EE). Praėjusiais metais šalyje nuo erkinio...

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (447)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Nesustabdomas Stanionis: lietuvio smūgiai susuko galvą ir grėsmingam varžovui (52)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Konektikuto „Mohegan Sun Casino“ arenoje, JAV, vykusioje...

Suomijoje šimtai žmonių protestavo prieš COVID-19 apribojimus

Keli šimtai žmonių Helsinkyje šeštadienį be leidimo surengė protestą prieš apribojimus, kurie...

Po pažinties instagrame – tikra drama virtęs pasimatymas Vilniaus viešbutyje: ji nesugebėjo pasakyti „ne“ (204)

Su bendraamžėmis merginomis santykių užmegzti nesugebėjęs viename šalies bankų Klientų...

Kaune į medikų rankas pateko sužalota mergaitė, mama į ligoninę atvežė tik po dviejų dienų (5)

Kauno policijos pareigūnai aiškinasi, kaip buvo sužalota vos pernai gimusi mažylė ir kodėl ji...