„Užmojai vykdyti tokią pertvarką vardan optimizavimo konceptualiai nedera su piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese didinimo ir teisėkūros kokybės gerinimo tikslais. Šis pasiūlymas labiau panašus į visuomenės atstovų ir akademinės bendruomenės balso, pilietinės galios ir socialinio dialogo silpninimą, o ne į siekį didinti pilietinę galią ir dialogą“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.
Seimo pirmininkė siūlo išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Visgi Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad šių metų pradžioje paskelbtame Lietuvos Pilietinės galios indekse akcentuojama, kad, palyginus su 2020 m., gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus yra sumenkęs. Komentare akcentuojama, kad tame pačiame tyrime nurodoma, jog gyventojų akyse būtent Seimo nariai turi didžiausią įtaką priimant visuomenei svarbius sprendimus.
„Todėl patariamosios ir ekspertinės institucijos Seime gali ir turi užimti svarbią vietą sprendimų priėmimo proceso grandinėje, nes būtent šiose organizacijose sutelkiamas visuomenės, akademinės bendruomenės intelektinis potencialas, leidžiantis vystyti dalykinį dialogą, siekti geriausių sprendimų. Deja, šiai iniciatyvai dialogo stinga iš esmės“, – pabrėžia Prezidentūra.
„Diskusija dėl ekspertinių institucijų veiklos apimčių iš principo reikalinga, tačiau ji turi vykti abipusės pagarbos principu – iš pradžių bent jau informuojant įstaigas apie ruošiamus planus“, – akcentuojama komentare.
Prezidento komunikacijos grupės teigimu, ekspertinių institucijų veikla visų pirma turi būti vertinama jos kokybės ir poveikio, o ne optimizavimo ir sutaupymo parametrais.
„Optimizavimas vardan optimizavimo neprideda pasitikėjimo nei valstybės institucijomis, nei jų priimamais sprendimais, nestiprina gyventojų tikėjimo visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Greičiau priešingai“, – teigia Prezidentūra.
Pažymima, kad pasiūlymas atsisakyti tarybų, kurios įprastai atlieka kolegialaus sprendimo ar patarimo funkciją, ir vietoj jų kurti agentūrą kelia didelių abejonių.
„Agentūros įprastai yra vykdomosios valdžios įgyvendinimo funkcijas atliekančios įstaigos, vargu ar Lietuvai reikia dar vienos agentūros“, – parlamento vadovės siūlymą steigti Nacionalinę gerovės agentūrą kritikavo Prezidentūra.
„Seimui rūpinantis sustiprinti ekspertinių ir patariamųjų institucijų – tad ir visuomenės – balsą, vertėtų suteikti joms reikiamų resursų, įgalinti jas, girdėti jų pasiūlymus ir leisti joms nepriklausomai veikti“, – akcentuojama atsakyme Eltai.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t. y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.
Planuojama, kad Kalbos komisija, Paveldo komisija, Globos taryba, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba bus apjungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Kaip numatyta koncepcijoje, Švietimo taryba bus likviduota. Jos funkcijas vykdys švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaroma Bendrojo ugdymo taryba ir Vyriausybės sudaroma Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Svarstoma, kad šios tarybos galėtų būti apjungtos.
