Kaip surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys, susitikimo metu buvo aptartas platus spektras klausimų, susijusių su civiline sauga.
„Buvo paliestos kelios temos – gyventojų perspėjimas ir informavimas, gyventojų evakuavimas, gyventojų apsauga nuo įvairių pavojų – oro, raketų antskridžių pavojų ir kitų. Taip pat gyventojų švietimas ir informavimas pasirengimui taikos metu“, – komentavo K. Budrys.
Jo teigimu, Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi civilinės saugos klausimais.
„Prieš tai buvusios situacijos – 2014-2015 metų, pirmojo karo prieš Ukrainą situacijos neišnaudojome iki galo, praleidome auksinį momentą pasidaryti daugiau namų darbų ir dabar grįžtame nuo startinio taško, kur turime jau šį sykį nepadaryti tos klaidos ir namų darbus, susirašę, matydami pavyzdžius, kaip vyksta karas Ukrainoje – kokių reikia su civiline sauga ir gynyba susijusių priemonių, juos susiplanuoti ir nusimatyti finansavimą. Nėra čia stebuklingų sprendimų, kur per savaitgalį suplanavęs, kitą savaitę gali jau įgyvendinti“, – akcentavo šalies vadovo vyr. patarėjas.
Be to, pasak K. Budrio, prezidentūra kviečia parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai.
„Kad būtų atskira programa su jai numatytu finansavimu ir ilgalaikėmis priemonėmis“, – paaiškino jis.
K. Budrio teigimu, konkrečių skaičių, kiek tiksliai reikia naujų slėptuvių ir per kiek laiko reikėtų jas įrengti, kol kas nėra. Tai, pasak jo, reikia apsibrėžti.
„Šiuo metu tokio sprendimo, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo visokio pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu: kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – tokio sprendimo nėra. Tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra“, – sakė jis.
Dėl to, kaip dar kartą akcentavo prezidento patarėjas, būtina nusimatyti ir apsibrėžti konkrečius planus bei finansavimą.
K. Budrys paaiškino, kad konkretūs planai galėtų būti susiję su statybų reglamento korekcijomis, numatant būtinybę visiems viešiesiems pastatams įrengti kolektyvinės apsaugos priemones.
„Tai turi būti tvaru, įgyvendinta ir šįsyk – iki galo“, – akcentavo prezidentūros atstovas.
Ministrė: daug kas buvo nepadaryta arba padaryta ne taip
Susitikime dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad civilinė sauga ilgus metus buvo „podukros vietoje“.
„Tam tikrai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio ir šiuo metu tikrai reikia imtis skubių bei neatidėliotinų veiksmų. Daug kas buvo nepadaryta arba padaryta ne taip: pirmiausia – neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, panaikintas Civilinės saugos departamentas, Krizių valdymo centras, nepagalvota apie tai, ką reikėtų daryti su žmonėmis, turinčiais negalią“, – sakė ministrė.
Ji pateikė pavyzdį, kad kažkada Lietuvoje buvo apie 1 tūkst. civilinės saugos specialistų, o dabar jų yra apie šimtas.
A. Bilotaitės teigimu, civilinės saugos sričiai tobulinti yra suburta darbo grupė, kuri vertins galimybes taisyti teisės aktus bei ruošia strategiją, ką galima padaryti greitu metu ir ką padaryti ilgalaikėje perspektyvoje, numatant tam finansinius poreikius.
„Esame šiuo metu inventorizavę 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių ir paaiškėjo, kad juose galėtų rasti prieglobstį apie milijonas gyventojų. Aišku, dėliojamės strategiją dėl to tinklo plėtros“, – patikino ministrė, išvardinusi ir kitas civilinės saugos priemones, kurias jau pradedama tobulinti.
Tarp tokių priemonių – perspėjamųjų sirenų tinklo plėtra ir gerinimas bei specialios mobilios programėlės sukūrimas.
A. Bilotaitė antrino K. Budriui, kad svarstoma apie papildomų taisyklių statybos sektoriui numatymą: gali būti siekiama, kad kiekviename pastate, kai jis statomas ir renovuojamas, privalomai būtų įrengiama ir kolektyvinės apsaugos patalpa.
„Tie svarstymai, kurie prasidėję su Aplinkos ministerija, mane nuteikė pozityviai, nes žinau, kad tos diskusijos yra buvusios ir jos nebuvo tokios optimistinės, kalbant apie reikalavimus, statant naują objektą: ar tai būtų visuomeninės paskirties, ar privatus objektas, – kad atsirastų reikalavimas įrengti atitinkamas patalpas.
Tikrai diskutuosime, šiandien negalėčiau dar pasakyti, koks tas konkretus sprendimas, bet turi atsirasti naujiems statiniams reikalavimas, turi būti į tai investuojama“, – sakė ministrė.
