Prezidento rinkimai: D. Grybauskaitė visus konkurentus sutaršytų tarsi šiltą vilną

Prezidento rinkimuose dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė daugelį konkurentų sutaršytų tarsi šiltą vilną. Remiantis žurnalo „Valstybė“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, į rimtesnius konkurentus D. Grybauskaitei galėtų pretenduoti nebent premjeras Algirdas Butkevičius.

Kitas svarbus signalas – pirmame ture D. Grybauskaitė nesurinktų daugiau nei pusės rinkėjų balsų, todėl neišvengiamai būtų organizuojamas antrasis rinkimų turas.

Antrajame rinkimų rate D. Grybauskaitės pergalė prieš A. Butkevičių nebūtų tokia užtikrinta: dabartinė šalies vadovė antrame ture surinktų 47,3 proc. balsų, A. Butkevičius – 30,3 proc., tačiau net 10,1 proc. žmonių nežinojo, kaip balsuotų susiklosčius tokiai situacijai.

Visuomenės nuomonės apklausa atlikta balandžio 10-14 dienomis, iš viso apklausti 1003 respondentai, kurių amžius nuo 18 metų.

L. Bielinis: vienintelis nežinomasis – A. Butkevičiaus apsisprendimas

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad prezidento rinkimai, jeigu juose dalyvaus socialdemokratas A. Butkevičius, bus gana pinklūs, mat D. Grybauskaitės pergalė tokiu atveju nebūtų tokia akivaizdi, kokia buvo praėjusiuose prezidento rinkimuose.

„Tiesą sakant, prezidento rinkimų kova gali būti sunki, jeigu joje sutiks dalyvauti A. Butkevičius. Šios apklausos rezultatai gauti tuo metu, kai visiems buvo deklaruota ir pasakyta, kad A. Butkevičius nekandidatuos. Tai yra, A. Butkevičiui atvirai pasakius, kad nekandidatuos, vis tiek net 30,3 proc. rinkėjų balsuotų už jį. Tai įsivaizduokime, kas įvyktų, jeigu A. Butkevičius staiga pareikštų: „Aš kandidatuosiu“. Tada užsivestų visa rinkimų ir reklamos mašina“, - teigė politologas.

Jo teigimu, D. Grybauskaitė šiuo metu iššokti aukščiau esamų reitingų negali: už ją pasiryžę balsuoti tik konservatorių ir liberalų rinkėjai, kai anksčiau paramą šiai politikei demonstravo žmonės, kurių pažiūros varijavo nuo kairės iki dešinės.

„Atrama jai sumažėjo. Šiandien už ją didžiąja dalimi balsuotų konservatoriai ir liberalai, visi kiti – įvairiai. O anuose rinkimuose nuo kairės iki dešinės visi už ją ir balsavo“, - svarstė L. Bielinis.

Pasak mokslininko, D. Grybauskaitei aiškiai trūksta struktūrinės-organizacinės paramos – partijų, visuomeninių organizacijų. Dėl šios priežasties, anot L. Bielinio, prezidentė neturėtų kalbėti, jog yra alergiška partijoms.

Antras aspektas, politologo nuomone, tai problemos su D. Grybauskaitės viešaisiais ryšiais.

„Tai, ką ji daro, galbūt daro ir neblogai, bet jos viešųjų ryšių rezultatas nėra toks, kokio tikėtumės ir norėtume. Tai yra, ji nesurenka paramos savo kalbėjimu apie partijas, apie ekonomiką, savo neryžtingumu vertindama vienokį ar kitokį socialinį įvykį Lietuvoje. Kitaip tariant, ji neįvykdo to, ko iš jos tikisi“, - sakė L. Bielinis.

N. Venckienė – prezidentė? Respondentai sako „ne“

Remiantis apklausos duomenimis, dauguma gyventojų būtų linkę balsuoti už dabartinę prezidentę D. Grybauskaitę. Prezidento rinkimuose ją paremtų 41,1 proc. apklaustų gyventojų, tačiau tai sudaro tik du penktadalius apklaustų respondentų.

Savo pagrindinį varžovą, premjerą A. Butkevičių prezidentė lenkia dvigubai – už socialdemokratų lyderį buvo linkę balsuoti 20,3 proc. rinkėjų.

Daugelis kitų politikų, pagal apklausos rezultatus, rimtesnės konkurencijos D. Grybauskaitei ir A. Butkevičiui nesudarytų. Pavyzdžiui, už socialdemokratų europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę savo balsą atiduotų viso labo 5,9 proc. gyventojų, už konservatorę Ireną Degutienę – 5,8 proc., už „darbietį“ Artūrą Paulauską – 3,6 proc., „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį – 3 proc.

Dar mažiau balsuotų už darbe nesirodančią „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnę, parlamentarę Neringą Venckienę. Valstybės vairą jai patikėtų 1,6 proc. žmonių.

Vilniaus merą Artūrą Zuoką valstybės vadovo kėdėje įsivaizduoja tik 1,5 proc. respondentų, buvusį D. Grybauskaitės atstovą spaudai, dabartinį Seimo narį Liną Balsį – 1,3 proc.

Liberalas Petras Auštrevičius irgi sulauktų 1,3 proc. rinkėjų paramos, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis – 1,1 proc.

Dar 12,5 proc. gyventojų teigia neketinantys balsuoti prezidento rinkimuose, 0,9 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą apie tai, už ką balsuos.

D. Grybauskaitės rėmėjai – konservatoriai ir liberalai

Analizuojant, kokių partijų rinkėjai balsuotų už vieną ar kitą galimą kandidatą į prezidentus, paaiškėjo, kad D. Grybauskaitę nusiteikę remti daugiausia konservatorių ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai, o A. Butkevičių – socialdemokratų bei Darbo partijos rėmėjai.

Net 67,4 proc. žmonių, kurie balsuoja už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, prezidento rinkimuose paremtų D. Grybauskaitę. Dar 15,7 proc. konservatorių rėmėjų balsuotų už I. Degutienę.

Už D. Grybauskaitę balsuotų ir 62 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų. Dalis liberalų rėmėjų taip pat simpatizuoja konservatorei I. Degutienei – jai savo balsą atiduotų 11,9 proc. balsuojančiųjų už Liberalų sąjūdį.

Savą kandidatą P. Auštrevičių paremtų viso labo tik 7 proc. liberalų rinkėjų, dar 6,4 proc. į prezidentus rinktųsi socialdemokratą V. Andriukaitį.

Tuo tarpu socialdemokratų rinkėjai laikosi nevienareikšmės nuomonės: 36,8 proc. jų balsuotų už D. Grybauskaitę, 43,4 proc. – už A. Butkevičių. Dar 6,8 proc. socialdemokratų simpatikų savo balsą atiduotų V. Blinkevičiūtei.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos rėmėjai irgi neturi aiškios nuomonės, už ką būtų verta balsuoti prezidento rinkimuose: 23,8 proc. balsuotų už D. Grybauskaitę, 18,4 proc. - už A. Butkevičių, 16,5 proc. - už „tvarkiečių“ vicepirmininką V. Mazuronį, 11,2 proc. - už V. Blinkevičiūtę.

Darbo partijos rinkėjai taip pat yra pasidaliję į keletą stovyklų: 32,3 proc. „darbiečių“ rėmėjų balsuotų už D. Grybauskaitę, 22,7 proc – už A. Butkevičių, 8,9 proc. - už I. Degutienę, 8,1 proc. - už V. Blinkevičiūtę.

Faktas, kad dauguma Darbo partijos rinkėjų būtų linkę balsuoti už D. Grybauskaitę įdomus tuo, jog santykiai tarp prezidentės bei šios politnės jėgos lyderių yra gana įtempti.

Kaip žinoma, D. Grybauskaitė priešinosi Darbo partijos dalyvavimui formuojant valdančiąją koaliciją, į ministrus ji „nepraleido“ trijų „darbiečių“ - Loretos Graužinienės, Virginijos Baltraitienės ir Kęstučio Daukšio. D. Grybauskaitės pastangomis teisiamųjų suole atsidūrusiems V. Uspaskichui ir V. Gapšiui neatsirado vietos aukščiausiuose postuose, nors V. Gapšys ir tapo pirmuoju Seimo vicepirmininku.

D. Grybauskaitė nugriebtų ir 23,3 proc. „Drąsos kelio“ rinkėjų, 35,8 proc. Lenkų rinkimų akcijos rėmėjų bei 46,8 proc. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų.

Kas nusvertų svarstykles antrajame ture?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ gyventojų taip pat klausė, už ką jie balsuotų antrajame prezidento rinkimų ture. Dėl šios priežasties apklausos dalyviams buvo pateiktos potencialių antrojo turo kandidatų poros – respondentai turėjo rinktis iš dviejų asmenų.

D. Grybauskaitė prieš A. Butkevičių

Jeigu į antrą turą patektų D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius, rinkimuose triumfuotų dabartinė šalies vadovė. Už ją antrame ture balsuotų 47,3 proc. apklausos dalyvių, o už A. Butkevičių – 30,3 proc.

Likę respondentai arba nežinojo, už ką balsuoti, arba teigė nedalyvausią rinkimuose.

Įdomiausia tai, kad antrame ture susigrūmus D. Grybauskaitei ir A. Butkevičiui, ne visi socialdemokratų rinkėjai paremtų A. Butkevičių – net 40 proc. socdemų rėmėjų savo balsą atiduotų už D. Grybauskaitę. A. Butkevičiui tektų 53,4 proc. socdemų rinkėjų balsų.

„Tvarkiečių“ rinkėjai šioje situacijoje pasidalintų beveik po lygiai: 39,9 proc. balsuotų už D. Grybauskaitę, 39,4 proc. - už A. Butkevičių.

Konservatorių ir Liberalų sąjūdžio rėmėjai tradiciškai rinktųsi D. Grybauskaitę, o Darbo partijos rinkėjai reaguotų panašiai kaip „tvarkiečiai“ - tai yra skiltų per pusę: 36,1 proc. jų rinkėjų balsuotų už D. Grybauskaitę, 32,1 proc. - už A. Butkevičių.

A. Butkevičius prieš I. Degutienę

Jeigu į antrą rinkimų turą patektų socialdemokratų lyderis A. Butkevičius ir konservatorė I. Degutienė, tai gyventojų simpatijos tektų ministrų kabineto vadovui. Už A. Butkevičių antrame ture balsuotų 47,8 proc. respondentų, o už I. Degutienę – 18,9 proc.

Kaip buvo galima tikėtis, I. Degutienę remtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, tačiau ne visi: 16,8 proc. balsuojančiųjų už konservatorius prezidento postą patikėtų A. Butkevičiui, o 64,1 proc. - I. Degutienei.

83,7 proc. socialdemokratų rinkėjai tradiciškai balsuotų už A. Butkevičių, tačiau 6,3 proc. šios partijos simpatikų į prezidento kėdę pasodintų I. Degutienę.

52 proc. „tvarkiečių“ simpatikų labiau buvo linkę balsuoti už A. Butkevičių, 18,8 proc. - už I. Degutienę.

Liberalų rinkėjai labiau linkę balsuoti už I. Degutienę, nors persvara nėra didelė: 30,9 proc. už A. Butkevičių, 41,6 proc. - už I. Degutienę.

Už A. Butkevičių labiau balsuotų ir Lenkų rinkimų akcijos (47,2 proc.), „Drąsos kelio“ (51,1 proc.) bei Darbo partijos rinkėjai (47,4 proc.).

V. Blinkevičiūtė prieš D. Grybauskaitę

Likimui pasisukus taip, kad į antrą turą patektų socialdemokratų europarlamentarė V. Blinkevičiūtė bei dabartinė prezidentė D. Grybauskaitė, balsavimo rezultatai greičiausiai būtų kur kas palankesni D. Grybauskaitei.

„Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad jeigu reikėtų rinktis tarp šių dviejų politikių, D. Grybauskaitei tektų 54,3 proc. balsų, V. Blinkevičiūtei – 15 proc.

D. Grybauskaitę šioje poroje paremtų net didžioji dauguma socialdemokratų rinkėjų – 53,5 proc. V. Blinkevičiūtei savo ruožtu liktų tik 22,4 proc. už socialdemokratus balsuojančių žmonių balsų.

Už dabartinę šalies vadovę taip pat balsuotų dauguma konservatorių (86,7 proc.), „tvarkiečių“ (40,9 proc.), Liberalų sąjūdžio (86,5 proc.), „Drąsos kelio“ (50,6 proc.) bei Darbo partijos (45,2 proc.) rinkėjų.

A. Butkevičius prieš N. Venckienę

Ne itin lygi kova būtų, jeigu antrame prezidento rinkimų ture susirungtų premjeras A. Butkevičius bei pradingusi „Drąsos kelio“ seniūnė N. Venckienė.

Šioje kovoje ginklus tektų sudėti N. Venckienei, nes už ją balsuotų 5,4 proc. respondentų, tuo metu A. Butkevičių paremtų 60 proc. gyventojų.

Balsuoti už A. Butkevičių pasirinktų įvairių politinių partijų mylėtojai – konservatorių, socialdemokratų, „tvarkiečių“, liberalų, „darbiečių“ ir lenkų.

N. Venckienei ištikimi liktų tik „Drąsos kelio“ rinkėjai: 74,6 proc. balsuotų už N. Venckienę ir 5,6 proc. - už A. Butkevičių.

P. Auštrevičius prieš D. Grybauskaitę

Intrigos antrame prezidento rinkimų ture nebūtų ir tuo atveju, jeigu susigrumti tektų politikos sunkiasvorei D. Grybauskaitei bei anksčiau į prezidentus kandidatavusiam liberalui Petrui Aukštrevičiui. Daina „Už Petrą, už Petrą!“ išgarsėjęs politikas antrame ture sulauktų tik 6,4 proc. žmonių palaikymo, tuo tarpu D. Grybauskaitei tektų 60,4 proc. rinkėjų balsai.

P. Auštrevičiaus nepalaikytų net Liberalų sąjūdžio rinkėjai – 80,7 proc. jų nurodė norintys balsuoti už D. Grybauskaitę ir tik 10 proc. palaikė savo mylimos partijos kandidatą.

V. Mazuronis prieš V. Blinkevičiūtę

Antrame rinkimų ture susigrūmus partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkui V. Mazuroniui bei socialdemokratų europarlamentarei V. Blinkevičiūtei, pergalę tikriausiai švęstų socialdemokratė, tačiau atsakymuose itin išaugo neapsisprendusių žmonių arba gyventojų, nutarusių nebalsuoti iš viso, kiekis.

V. Mazuroniui savo balsą atiduotų 19,2 proc. gyventojų, o V. Blinkevičiūtei – 26,4 proc. Dar 30,2 proc. žmonių teigė, kad tokiu atveju nežinotų, už ką balsuoti, o 24,2 proc. nedalyvautų rinkimuose.

Už V. Blinkevičiūtę kiek aktyviau balsuotų Lenkų rinkimų akcijos (41,4 proc), „Drąsos kelio“ (39,4 proc.) ir socialdemokratų rinkėjai (39,1 proc.).

N. Venckienė prieš D. Grybauskaitę

Nelabai įdomi kova antrajame rinkimų lauktų ir tuo atveju, jei išbandyti jėgas vienai prieš kitą tektų D. Grybauskaitei bei N. Venckienei. Dabartinė prezidentė šioje kovoje nugalėtų N. Venckienę, surinkusi 62,7 proc. balsų, tuo tarpu „Drąsos kelio“ seniūnė gautų vos 5,6 proc. žmonių simpatijų.

Tokioje dvikovoje D. Grybauskaitę palaikytų dauguma visų politinių partijų rėmėjų. Nuomonės išsiskyrė tik „Drąsos kelio“ simpatijų gretose: 46,3 proc. buvo linkę balsuoti už N. Venckienę, o 38,5 proc. - už D. Grybauskaitę.

P. Auštrevičius prieš V. Blinkevičiūtę

Jei nutiktų taip, kad į antrą turą patektų liberalas P. Auštrevičius ir socdemė V. Blinkevičiūtė, daugiau simpatijų sulauktų pastarosios kandidatūra. Tačiau daugiau kaip pusė apklaustų respondentų tokiu atveju arba nedalyvautų rinkimuose (23,7 proc.), arba nežinotų, už ką balsuoti (30,6 proc.).

Už V. Blinkevičiūtę dažniau balsuotų socdemų, „tvarkiečių“, „Drąsos kelio“ ir Darbo partijos rinkėjai, P. Auštrevičių labiau palaikytų konservatoriai, dalis liberalų.

I. Degutienė prieš D. Grybauskaitę

Didelės intrigos nebūtų ir tuomet, jei antrajame ture susigrumtų dvi patyrusios politikės I. Degutienė bei D. Grybauskaitė. Remiantis apklausa, svarstyklės vis tiek nusvirtų D. Grybauskaitės naudai – ji surinktų 57,7 proc. balsų. Tuo tarpu konservatorių politikei tektų tenkintis viso labo 9,9 proc. žmonių balsais.

Įdomiausia tai, kad konservatorių rinkėjai būtų linkę pasirinkti ne savo mylimos partijos politikės, o D. Grybauskaitės kandidatūrą. Už D. Grybauskaitę balsuotų 81,4 proc. konservatorių rinkėjų, tuo tarpu už I. Degutienę – tik 12,7 proc.

D. Grybauskaitę taip pat rinktųsi 62,9 proc. socialdemokratų, 53,7 proc. „tvarkiečių“, 79,1 proc. liberalų, 48,6 proc. „Drąsos kelio“ ir 51,4 proc. Darbo partijos rinkėjų.

I. Degutienę kiek labiau paremtų „Drąsos kelio“ rinkėjai – už ją balsuotų 21,7 proc. šios partijos rėmėjų.

P. Auštrevičius prieš V. Mazuronį

Liberalų sąjūdžio atstovui P. Auštrevičiui antrame ture susigrūmus su „tvarkiečių“ vicepirmininku V. Mazuroniu nemaža dalis rinkėjų iš viso nedalyvautų rinkimuose (25,1 proc.) arba nelabai žinotų, už ką balsuoti (33,9 proc.).

Tuo tarpu už P. Auštrevičių balsuotų 16,8 proc. žmonių, o už V. Mazuronį – 24,2 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai mieliau rinktųsi P. Auštrevičių, socialdemokratų rėmėjai būtų palankesni V. Mazuroniui. Už V. Mazuronį labiau balsuotų ir „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjai, taip pat Darbo partijos bei „Drąsos kelio“ balsuotojai.

V. Mazuronis prieš D. Grybauskaitę

Jeigu V. Mazuronis susigrumtų su D. Grybauskaite, tai dabartinė prezidentė rinkimuose jį sutaršytų kaip šiltą vilną. Už D. Grybauskaitę savo balsą tokioje situacijoje atiduotų 58,9 proc. rinkėjų, už V. Mazuronį – 10,3 proc.

Už D. Grybauskaitę balsuotų net didžioji dauguma partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjų – 44,6 proc. Tuo tarpu V. Mazuronį paremtų 27,8 proc. balso teisę turinčių respondentų, kurie linkę balsuoti už „tvarkiečius“.

V. Mazuronio kandidatūra gana priimtina atrodo ir Lenkų rinkimų akcijos rinkėjams (29,6 proc.), taip pat „Drąsos kelio” rėmėjams (27,4 proc.).

I. Degutienė prieš N. Venckienę

Nutikus taip, kad dėl prezidento posto galutiniame balsavime susikautų konservatorė ir buvusi Seimo pirmininkė I. Degutienė bei „Drąsos kelio“ idėjinė lyderė N. Venckienė, sėkmė nusišypsotų I. Degutienei. Ji surinktų 40,1 proc. balsų, o N. Venckienė – tik 9,7 proc.

Tiesa, šiuo atveju ketvirtadalis gyventojų būtų sutrikę ir nelabai žinotų, už kurią iš šių politikių balsuoti (24,9 proc.), dar ketvirtadalis nedalyvautų rinkimuose (25,3 proc.).

Konservatorių, socialdemokratų, liberalų rinkėjai būtų linkę balsuoti už I. Degutienę, o N. Venckienę išskirtinai paremtų „Drąsos kelio“ rėmėjai, dalis „tvarkiečių“.

V. Andriukaitis prieš D. Grybauskaitę

D. Grybauskaitė triumfuotų susikovusi ir su sveikatos apsaugos ministru, socialdemokratu V. Andriukaičiu. Esant tokiam antrojo rinkimų turo scenarijui, D. Grybauskaitė surinktų 58,6 proc. balsų, V. Andriukaitis – 10,5 proc.

V. Andriukaičio matyti prezidento kėdėje nelabai trokšta net socialdemokratų rinkėjai: iš jų 16,6 proc. balsuotų už V. Andriukaitį ir 59,6 proc. - už D. Grybauskaitę.

Socialdemokratą V. Andriukaitį prieš D. Grybauskaitę žymiau paremtų tik Lenkų rinkimų akcijos rėmėjai: 45,5 proc. jų balsuotų už sveikatos apsaugos ministrą ir 35,8 proc. - už D. Grybauskaitę.