„Visi suprantame, kad komisijai bus didžiulis iššūkis (...) įtikinti visuomenę, visus stebėtojus, kad tai buvo politiškai neutralu, kad tai buvo apie siekį gauti informaciją, kurios jokiais kitais būdais Seimas negalėjo gauti, kad tie klausimai buvo tie, kurie buvo patys aktualiausi, kad reikėjo tokią ultima ratio priemonę taikyti Seimui pasirenkant komisiją“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Aš matau tai kaip iššūkį. Nežinau, kaip pavyks tai padaryti – neužbėgu įvykiams už akių“, – aiškino jis.
Visgi, K. Budrio teigimu, situacija išlieka apmaudi, mat, pasak jo, institucijos ėmėsi veiksmų, jog didintų pasitikėjimas žvalgybos tarnybomis. Tam, tęsė jis, įsteigta ir Žvalgybos kontrolieriaus institucija.
„Tačiau dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu – šiuo metu, kai buvo daug šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, buvo sukurta įrankių, kurie didintų pasitikėjimą (žvalgybos institucijomis – ELTA)“, – kalbėjo K. Budrys.
„Mes ir toliau tą nepasitikėjimą tęsiame ir sakome, kad ne, mums vis tiek neužtenka visko, ką valstybė yra sukūrusi, mums reikia būtent šio būdo gauti tuos atsakymus“, – aiškino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad antradienį į pirmąjį posėdį rinksis laikinoji parlamento komisija, skirta tirti pranešėjo istoriją dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Sprendimą steigti laikinąją komisiją VSD veiklai tirti Seimas priėmė praėjusią savaitę. Komisijos pirmininku paskirtas projekto iniciatorius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Kartu su juo dirbs konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Matas Maldeikis, Bronislovas Matelis, Andrius Vyšniauskas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas, liberalas Raimundas Lopata – didžioji dalis opozicinių frakcijų savo narių į komisiją nedelegavo.
Specialioji komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Įtampos tarp Anušausko ir Kasčiūno prezidento darbui netrukdo
Prezidentūra teigia, kad įtampos tarp bendrapartiečių krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno yra matomos plika akimi, tačiau santykiams su šalies vadovu netrukdo.
„Jos (politinės įtampos – ELTA) yra plika akimi matomos, tačiau neišvengiamos, kaip ir normalioje demokratijoje, o santykių partijoje aš papildomai nesiimsiu komentuoti“, – „Žinių radijui“ sakė Kęstutis Budrys.
Visgi, pažymi jis, tai šalies vadovui netrukdo konstruktyviai bendrauti su ministru A. Anušausku krašto gynybos klausimais.
„Galiu patikinti, kad Respublikos Prezidentas reguliariai susitinka su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Posėdžių metu aptarinėja tai, kas vyksta konfliktų regionuose, kas vyksta su sąjungininkų pajėgomis, kas vyksta Lietuvoje, kokios pagrindinės problemos ir poreikiai“, – teigė jis.
„Tiek, kiek darbas yra susijęs su prezidento poreikiais, jis vyksta“, – tikino K. Budrys.
Pastarąją savaitę opozicijai priklausantys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai prakalbo, kad jau kurį laiką besitęsiančios įtampos tarp krašto apsaugos ministro ir NSGK pirmininko trukdo reikiamų sprendimų gynybos srityje priėmimui. Politikai Eltai teigė, kad šie nesutarimai yra nulemti to, jog A. Anušauskas atsidūrė NSGK pirmininko šešėlyje. Opozicijai priklausantys NSGK nariai taip pat akcentavo, kad reikiamą sutarimą pasiekti trukdo ir tai, kad ministras yra retas svečias komiteto posėdžiuose.
Visgi pats A. Anušauskas su opozicijos kritika visiškai nesutinka. Ministras teigia, kad nepaisant kartais išsiskiriančių jo ir L. Kasčiūno vizijų, svarbiais klausimais konsensusą su NSGK pirmininku pavyksta atrasti. A. Anušauskas taip pat pabrėžia posėdžius praleidžiantis tik tuomet, kai tam yra svari priežastis.
