Kaip Eltai sakė prezidentūros patarėjų Teisės grupei vadovaujantis A. Kabišaitis, rengiant teismų reformos įstatymų pakeitimų paketą, darbo grupėje su teisėjų, Teisingumo ministerijos atstovais dalyvavo ir prezidento kanceliarijos atstovai, kurie projektams pateikė pastabų, pagal kurias, teisės aktų projektai buvo koreguoti.

A. Kabišaitis patikino, kad prezidentūra tęs anksčiau pradėtas konsultacijas su teisėjais ir, tikėtina, dar turės pastabų teismų pertvarkos projektui.

„Matomai dar papildomų pastabų po konsultacijų su teisėjų bendruomene mes dar teiksime“, – komentavo prezidento patarėjas.

A. Kabišaitis, paprašytas patikslinti, kokių pastabų prezidentūra turės teismų reformai, patikino, kad šalies vadovas G. Nausėda iš principo pritaria idėjai stambinti teismų sistemą, tačiau pabrėžė, jog kyla nemažai techninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, dėl teismų infrastruktūros panaudojimo, paskirstymo, pastatų pasiekiamumo teisėjams.

„Iš principo yra siekiama stambinti teismų teismingumą, tai yra norima paprastesnio darbo krūvio paskirstymo, tačiau kartu jis kelia ir iššūkių, pavyzdžiui, sustambinus teismus, kai kurie jų rūmai išnyksta ir teismas, tarkime, vadinsis Klaipėdos apylinkės teismas, tačiau jo infrastruktūra – liaudiškai kalbant, teismo pastatas, kuriame galės dirbti teisėjas, galės būti priimami dokumentai – bus ir Palangoje, ir Kretingoje, ir Klaipėdoje. Tai, be abejo, yra iššūkiai teisėjams, ar jie važinės (į teismą – ELTA), ar kai kurie teisėjai bus nuolat tame pastate. Kitaip tariant, yra pakankamai nemažai ir techninių klausimų“, – dėstė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.

Seimas praėusią savaitę po pateikimo pritarė ir nutarė svarstyti Teisingumo ministerijos teiktą teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma reformuoti teismų sistemą. Reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Pertvarkos projektą ministerijai padėjo ruošti ir Teisėjų taryba.

Teismų reformoje numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.

Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.