„Įvairius aspektus vertina ne tik ekspertai, bet ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariai. (…) Ir išvada yra tokia, kad artimiausiame laikotarpyje tiesioginės karinės grėsmės tikimybė išlieka maža. Tačiau ilgesniu laikotarpiu rizikos veiksnių, didinančių tokią tikimybę, daugėja“, – kalbėjo K. Budrys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas konstatavo, kad situacija yra besikeičianti.
„Lygiai taip pat kaip ir prieš metus dar neturėjome esminių sprendimų iš NATO dėl regioninių planų, kolektyvinės gynybos, dėl vokiečių brigados dislokavimo čia trumpuoju laikotarpiu. Kiekvieną kartą nuotrauka keičiasi, bet vertinimas kol kas toks pats išlieka“, – sakė K. Budrys.
Nėra aišku – kada
Prezidento vyriausiasis patarėjas nespekuliavo spėjimais, kada Rusija galėtų bandyti NATO vienybę.
„Kiek mums laiko bus, priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, ar jis tebesitęs, ar neturėsime kokių nors naujų situacijų. Yra nemažai veiksnių, kurie tai lemia, kiek mes to laiko turėsime.
Bet, ką mes žinome tikrai, kad Rusija turi ketinimų išbandyti NATO tvirtumą, ir turi konkrečius planus, kaip užsiauginti tam tinkamas pajėgas. Mes nuo to ir atsispiriame“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, šiuo atveju svarbu ne tai, kas bus tikslus atspėdamas tuos metus, bet tai, kad „mes savo planavimą derintume lygiai taip pat prie besikeičiančios situacijos, o ne tiesiog tikėtumėmės, kad dar ne kitąmet, ne dar kitąmet“.
„Tie matymai ir tarp sąjungininkų yra labai panašūs. Kas skiriasi, tai turbūt vieni vertina, kad galbūt šiais metais kažkoks lūžis gali įvykti į blogąją pusę, arba kitais metais, ir pan. Scenarijų yra įvairių.
Bazinis scenarijus yra dėl to, ką visi sutaria, ir mato vienodai: tai yra tai, kad tol, kol Rusijos pajėgos yra Ukrainoje, kol pagrindinis tikslas yra perlaužti Ukrainos karinį pasipriešinimą, tol turime laiko stiprinti savo pajėgas“, – kalbėjo K. Budrys.
Reakcija į įvykius Lenkijoje ir Rumunijoje
Paklaustas apie raketas, nukritusias Lenkijos pasienyje, ir dronus, nukritusius Rumunijoje, prezidento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad nė vienu atveju nebuvo atsakyta, kad tai buvo provokacijos prieš NATO valstybes.
„Kaip žinia, net pratyboms vykstant šalia sienos karinių incidentų tikimybė smarkiai išauga. Vykstant kariniams veiksmams šalia sienos, o Lenkijos ir Rumunijos artumas tai yra ne mūsų artumas šalia Ukrainos, tie incidentai yra beveik neišvengiami“, – konstatavo K. Budrys.
Kartu jis pažymėjo, kad NATO tiek Lenkijos, tiek Rumunijos atveju sureagavo iš karto, ženkliai sustiprindamos oro gynybą.
„Tai yra ne tik antžeminė oro gynyba, bet ir ore esantys įvairūs orlaiviai. Tikrai nepritarčiau teigiantiems, kad čia bandoma tyčia sumažinti reikšmę, ignoruoti kažkokius veiksmus.
Jeigu bus vertinimas, o tam turi būti pagrindas, kad tai yra tyčinė veikla, nukreipta prieš NATO, atsakas bus jau ne saugumo priemonių pakėlimas, bet adekvatus“, – kalbėjo K. Budrys.
Apie tankų pirkimą
VGT šią savaitę sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“. Prezidento vyriausiasis patarėjas paaiškino, kad sprendimas priimtas atliepiant karinį vertinimą, tai reiškia atitikimą Lietuvos kariuomenės operaciniams reikalavimams, pramoninį, finansinį aspektus.
„Ir politiniu vertinimu, pats efektyviausias sprendimas yra Vokietijos tankas „Leopard“. Vadiname tai platforma, nes tai yra ne tik tas tankas, bet tai yra šeima karinės technikos, stovinčios ant tos pačios vikšrinės važiuoklės. Ir sakome, kad mums jos reikia, nes mes planuojame vykdyti manevrą drauge su sąjungininkais ir vykdyti gynybą“, – aiškino K. Budrys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas paaiškino, kad iki 2030 metų turi būti pasiektas pilnas operacinis pajėgumas.
„Tai reiškia, kad ne tik tankai pristatyti, bet ir kariai apmokyti, ir tie kariai, kurie veiks su tankais, pėstininkų kovos mašinose, kitoje įrangoje, užtikrins paramą ugnimi, jie irgi turės būti apmokyti.
Tai reiškia, kad viskas turės įvykti daug greičiau negu iki 2030 metų, ir dar tai reiškia, kad mes šiuo metu tik įeitume į derybas drauge su kitomis valstybėmis, kurios dalyvauja įsigijime, kad gautume konkrečius pasiūlymus“, – dėstė K. Budrys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas informavo, kad kalbama apie tankų batalioną, kuris būtų „Geležinio vilko“ brigadoje, kuri būtų pėstininkų divizijos sudėtinė dalis.
„Skaičius 40-50, priklauso nuo to, kiek joje numatyta kuopų“, – aiškino K. Budrys.
Ieškos papildomų finansų
Pirmadienį įvyks ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės inicijuojamas susitikimas dėl gynybos finansavimo. Prezidentūros nuomone, tinkamiausias būtų tam tikras rinkinys priemonių, didinančių pajamas į biudžetą.
„Koks jis bus galutinis, pamatysime jau artimiausiu metu, kai pamatysime politinių partijų aiškesnes pozicijas. Ir žinoma, kad ministrė pirmininkė kviečia kitą savaitę tam klausimui pasitarimą. Dalis bus neišvengiamai paremta pasiskolinimu, dalis mokestine peržiūra, daliai didinti ilgesniu laikotarpiu turėsime skatinti ekonomiką, kad BVP augdamas mums didintų pajamas į biudžetą, ir mes tokiu būdu perskirstydami jas galėsime didinti“, – sakė K. Budrys.
