Tokiu įrašu feisbuke S. Malinauskas pasidalino pirmadienio vidurdienį. Anksčiau tą pačią dieną jis rašė dar nežinantis savo likimo.

„Dabar jis premjero rankose. Suprantu, kad subordinacijos klausimai buvo pažeisti, bet esu įsitikinęs, kad po jau įvykusių pokyčių, procesai judės kur kas greičiau ir bus kur kas skaidresni“, – pirmadienio rytą rašė patarėjas.

Vėlesniame įraše jis teigia: „Lieku premjero komandoje, jo pasitikėjimo nepraradau, dirbam toliau“.

„Kai į Teisingumo ministerijos Audito skyrių priimi moterį, iš posto išvertusią Kalėjimo departamento vadovę, o savo patarėju priimti žurnalistinių tyrimų žurnalistą – čia kaip ant šiukšlyno šliūkštelėti degaus skysčio ir užmesti degtuką. Buvo aišku, kad liepsna bus didelė. Džiaugiuosi, kad patys nesudegėme.

Taip pat, nuo pats savo atėjimo pradžios sakiau, kad tokiam eksperimentui joks kitas premjeras nesiryžtų. Ir lieku su šia nuomone“, – feisbuke pranešė S. Malinauskas.

Pirmasis premjero patarėjo įrašas feisbuke atsirado po to, kai anksčiau pirmadienio rytą apie atsistatydinimą pranešė teisingumo viceministras Raimondas Bakšys.

Praėjusią savaitę spaudos konferenciją kartu su Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotoja Rasa Kazėniene surengęs premjero patarėjas kėlė sąlygą, kad tuo atveju, jei viceministras nesitrauktų, pareigų atsisakytų pats S. Malinauskas.

Minėtoje spaudos konferencijoje buvo pranešta, kad Teisingumo ministerijos viceministras R. Bakšys trukdo vykdyti kalėjimų sistemos veiklos auditą. Sekmadienio vakarą atsakinėdamas į LRT laidos „Savaitė“ klausimus S. Malinauskas pripažino, kad premjeras S. Skvernelis nežinojo, jog spaudos konferencijoje jo patarėjas ketina kelti sąlygas dėl teisingumo viceministro tolesnio darbo.

Paklaustas, kaip S. Skvernelis sureagavo į patarėjo viešai iškeltas sąlygas, S. Malinauskas sakė: „Na, aš esu girdėjęs iš premjero, kad kol kas lagaminų dėtis nereikia, tačiau pirmadienis parodys“.

Pirmadienį savo įraše fesibuke S. Malinauskas dėstė: „Tai (R. Bakšio sprendimas trauktis – DELFI) didelis žingsni į priekį. Judėsim toliau“.

Taip pat jis išvardijo tam būtinas įgyvendinti sąlygas: įvykdyti Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Teisingumo ministerijos Audito skyriaus rekomendacijas, susijusias su bendrove „Niklita“ (ji teikė maitinimo paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje, o ši sutartis buvo neigiamai įvertinta auditorių – DELFI), ir kitomis juose minimomis (bendrovėmis).

„Nėra normalu, kad sutartys ne tik nėra nutraukiamos ir skelbiami nauji skaidrūs pirkimai, kaip tai rekomenduota, bet ir jos net ir pratęsinėjamos, o bendrovė po teismus tampo atvirai prabilusį ir sąžiningai savo darbą dirbantį žmogų“, – nurodė S. Malinauskas.

Jis taip pat vardijo, kad turėtų būti „skubiai sprendžiami prie piktnaudžiavimų prisidėjusių asmenų atsakomybės klausimai, skelbiami sąžiningi konkursai į laisvas pataisos namų vadovų vietas.

„Pats viešai raginsiu juose dalyvauti kuo daugiau žmonių ne iš sistemos – prokurorų, pareigūnų, prevencijos specialistų, gerų valdytojų“, – pažymėjo patarėjas.

Jis taip pat akcentavo, jog turėtų būti „skubama su auditais ir vertinama, kas iš administracijos teikia informaciją, padeda, o kas sąmoningai trukdo ir kenkia“.

„Jų metu rasta medžiaga turi būti atiduota teisėsaugos institucijoms tolesniam vertinimui. Pareigūnų pasitraukimas iš pareigų neturi būti pabėgimas nuo atsakomybės“, – feisbuke aiškino jis.

Taip pat S. Malinauskas paskelbė, kad naujasis Kalėjimų departamento vadovas turi suprasti jį užgulusią atsakomybę ir užtikrinti skaidrumo procesus, nes tokią patirtį jis esą turi, o spaudimas, neva jam daromas iš politikų ar Teisingumo ministerijos kanceliarijos, negali būti daromas.

„Reikia atsakingai pažiūrėti į Kalėjimų departamento restruktūrizaciją, komandos formavimą. Nuo to labai priklausys, kokio skaidrumo standartą turėsim. Svarbiausia, turi būti užtikrinta apsauga nuo susidorojimo žmonėms, kurie apie vadovų piktnaudžiavimus prabyla viešai. Ypač tiems, kurie tai tiria. Tokiems kaip Rasa Kazėnienė, Dorita Visalgienė ir kitiems“, – skelbė S. Malinauskas.

DELFI primena, kad pirmadienį teisingumo viceministras R. Bakšys pranešė, jog „susidariusiomis aplinkybėmis“ nebemato galimybių toliau vykdyti pradėtas reformas ir įgyvendinti iškeltus politinius uždavinius, todėl įteikė atsistatydinimo pareiškimą.