„Aš su abiem ministrais dirbu – ir su abiem tariuosi, ir mes kalbamės ir trise, ir po du, ir ministrai kalbasi tarpusavyje. Ir jokio esminio nesutarimo apie gynybos klausimus aš, tiesą sakant, nematau ir jo tikrai nėra“, – ketvirtadienį LRT radijui nurodė I. Šimonytė.
Vyriausybės lyderė pabrėžė, kad nemato jokios priešpriešos ir tarp to, kokius nacionalinio saugumo aspektus prioretizuoja abu ministrai. Jos manymu, siekis stiprinti Lietuvos kariuomenę bei kurti divizijos dydžio karinį vienetą ir kartu užtikrinti Vokietijos brigados karių buvimą šalyje tarpusavyje nekonfliktuoja – I. Šimonytė akcentuoja, kad Lietuva šių tikslų siekia lygiagrečiai.
„Vienas dalykas yra tai, kad mes privalome stiprinti savo pajėgumus – tą darėme ir tą darome, ir tai mūsų procentai nuo BVP, nes ne priimančios šalies yra procentai nuo BVP, bet būtent tai, ką mes skiriame savo kariuomenei, savo gynybiniams pajėgumams. Man atrodo tai, kad per porą metų procentas padidėjo iki 2,5, tai yra nusiteikimas ir pasiryžimas, kad tikrai tai yra tai, kas mums labai svarbu. Ir aš čia nematau jokio konflikto. Toliau brigados klausimas yra... Nesakysiu, kad atskiras, bet lygiagretus klausimas, todėl, kad tai yra susiję ne tik su mūsų, bet ir partnerių sprendimais“, – aiškino konservatorė.
Be to, premjerės akimis, nėra jokios priešpriešos kalbant ir apie vokiečių kariams kuriamą infrastruktūrą. Politikei neatrodo, kad Krašto apsaugos ministerija vykdo poligonų ir karinių miestelių statymo darbus vildamasi, kad naujai iškilusi karinė infrastruktūra bus panaudota ne vokiečių kariams, bet Lietuvos kariuomenės pajėgumams įgalinti.
„Kai yra kuriama infrastruktūra, ji yra kuriama taip, kad ją būtų galima panaudoti kaip įmanoma universaliau. Yra ne tik Vokietijos brigada – atvyksta ir kiti partneriai, ir būna daug visokių čia tų veiklų, ir dalinamasi ir tais pačiais poligonais, kurių mes neturime pertekliaus (...). Akivaizdu, kad tokio gal truputį konkurencingumo ar kažkokios konkurencijos yra, bet čia tikrai nėra tarpusavio priešpriešos. Yra sutarimas, man atrodo, visiškai aiškus –mūsų tikslas ilguoju laikotarpiu yra (Vokietijos – ELTA) brigada Lietuvoje“, – tvirtino ji.
„Nėra ginčo, kad šito nereikia ar mums neįdomu, ar kažkaip, ar mes kursime infrastruktūrą tik sau. Mes kursime infrastruktūrą taip, kad ji užtriktinų maksimalų mūsų saugumą“, – pabrėžė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją Seime kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
