„Mūsų kantri ir nuosekli karinė parama Ukrainai yra aiškiausias signalas visa niokojančiai, civilių gyvybių nepaisančiai ir įvykdytų karo nusikaltimų sąrašą pildančiai Rusijai, kad pačios pradėtą karą ji neišvengiamai pralaimės. Tačiau Rusija išliks ilgalaike grėsme NATO, todėl turime atliepti tai į atgrasymą ir gynybos pajėgumų stiprinimą orientuotais sprendimais“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės, susitikime kalbėta, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimais reikia reaguoti į pasikeitusią saugumo padėtį, o taip pat nepalikti Ukrainos euroatlantinės ateities neapibrėžtoje pilkojoje zonoje. Atitinkamai svarbios ir ilgalaikės investicijos į saugumą ir įsipareigojimai didinti gynybai skiriamas lėšas.
I. Šimonytė padėkojo Vokietijai už lyderystę ir indėlį į Baltijos regiono bei kartu viso NATO aljanso saugumo sustiprinimą, pažymėdama tiesioginio Vokietijos karinio buvimo kaip patikimiausio atgrasančio faktoriaus svarbą. Savo ruožtu Lietuva nuosekliai investuoja, kad sąlygos aljansą ginantiems sąjungininkų kariams Lietuvoje būtų kuo geresnės, pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Premjerė I. Šimonytė ir Bundestago Pirmininkė B. Bass aptarė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo energetikoje, atsinaujinančių šaltinių vystymo Baltijos jūroje potencialą, praneša Vyriausybė.
Kaip susitikime sakė I. Šimonytė, Rusijos karo akivaizdoje neturėjo likti abejonių, kad energetika yra ir mūsų saugumo dedamoji dalis, o priklausomybė nuo Rusijos išteklių turi likti nekartotina praeitimi.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Gegužės pabaigoje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad susitarimas tarp Lietuvos ir Vokietijos dėl nuolatinio brigados dislokavimo šalies teritorijoje galioja.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
