„Vyriausybė deda pastangas tiek diskutuojant su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, kaip Lietuva galėtų prisidėti didinant vakcinų gamybos Europos Sąjungoje apimtis“, – sako I. Šimonytė.
Už vidaus rinką atsakingas T. Bretonas su premjere aptars ir Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo įgyvendinimo, ilgalaikių vakcinų tiekimo, vakcinavimo, ES vidaus rinkos klausimus.
T. Bretonas taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, su juo bus kalbama apie pandemijos suvaldymą, vakcinų gamybą, tiekimo grandines, ES pramonės ir vidaus rinkos stiprinimą.
Vizito metu eurokomisaras ketina susitikti ir su šalies biotechnologijų kompanijomis. T. Bretonas Lietuvoje lankosi premjerės kvietimu.
Kaip nurodo Vyriausybė, Lietuvos biotechnologijų, farmacijos kompanijos jau dabar tiekia komponentus vakcinų kūrėjams visame pasaulyje. Dalis jų planuoja plėstis, tad Lietuva gali pasiūlyti papildomus gamybos pajėgumų didinimo sprendimus.
Gegužės pradžioje galimybę vakcinas gaminti Lietuvoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų. Pasak V. Bumelio, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami vakcinų nuo koronaviruso gamyboje.