Premjerė apie Lopatos pareiškimus dėl parlamentinio tyrimo: tai yra interpretacija

„Sakyčiau, kad tai labiau yra pono Lopatos interpretacija to, kad niekas koalicijoje turbūt nepasakė, kad jokių klausimų nėra“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pakartojo ir anksčiau išsakytus pasvarstymus dėl to, kokiu formatu Seimas galėtų išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, kilusius dėl VSD galimai vykdyto neteisėto duomenų apie privačius asmenis rinkimo.

„Seimo statutas formų numato įvairių. Numato galimybę kviesti pareigūnus į tribūną, numato galimybę aiškintis komitetui. Jeigu – tikiuosi, kad pavyks paskirti pagaliau pareigūnus, kurie vadovaus žvalgybos ombudsmeno institucijai – galima kažkokią dalį tyrimo pavesti ir šiai institucijai. Tai čia kokiu keliu eiti – manau, kad parlamentas yra laisvas apsispręsti“, – nurodė ji.

ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.

Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.