„Visų VGT narių pozicija buvo vienoda ir nė vienas tarybos narys neprieštaravo tokiam sprendimui, ir nė vienas tarybos narys neturėjo kitokios nuomonės. Per pastaruosius metus pasikeitė saugumo situacija pasaulyje ir mūsų regione ir, deja, ne į gerąją pusę. (...) Manau, kad turime suformuoti numatyto dydžio Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, privalomoji karo tarnyba, tikiu, kad užtikrina galimybę gana greitai sukomplektuoti karinius vienetus ir pašaukti į tarnybą reikalingą karių skaičių“, – antradienį sakė premjeras.
Pirmadienį posėdžiavusi VGT Seimui pasiūlė apsispręsti dėl nuolatinės privalomosios 9 mėn. trukmės karinės tarnybos. Taryba taip pat pranešė, kad nuo kitų metų bus kviečiama 3,5-4 tūkst. karo prievolininkų. Galutinį sprendimą dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo nuolatinai turės padaryti Seimas, priimdamas atitinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas.
Premjeras taip pat pabrėžia, kad Lietuva sparčiai artėja prie įsipareigojimo krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, didinant finansavimą tuo pačiu atnaujinama karinė ginkluotė, nors viešai informacija apie tai saugumo sumetimais neskelbiama.
„Pastaraisiais metais Vyriausybė nuosekliai didindama finansavimą krašto apsaugai atkuria dėl ekonominės krizės sumažintus karinius pajėgumus, atnaujina ginkluotę ir apie tai buvo plačiai kalbama (Valstybės gynimo tarybos posėdyje - BNS), bet ši informacija viešai nėra skleidžiama. Taip pat sparčiai artėjame prie įsipareigojimo, kurio Lietuva niekada neįvykdė, tai yra gynybos reikmėms skirti 2 proc. BVP. Buvo sutarta, kad bus papildomai skirta tokia pati suma, kaip skirta ir 2016 metų biudžeto asignavimuose“, – interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.
Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė, kad 2017 metų valstybės biudžete krašto apsaugai papildomai turi būti numatyta ne mažiau kaip 150 mln. eurų, palyginti su šiais metais. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija BNS antradienį pranešė, kad jei būtų įgyvendintas VGT siūlymas dėl kitų metų gynybos biudžeto, asignavimai krašto apaugai iš viso siektų apie 725 mln. eurų, t. y. 1,77 proc. BVP.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuva nuosekliai didina finansavimą gynybai. Parlamentinės politinės partijos yra susitarusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai pasiekti iki 2020 metų, tačiau tikimasi šį rodiklį pasiekti anksčiau.
Didinant finansavimą krašto apsaugai negalima supriešinti skirtingų visuomenės grupių
Valstybės gynimo tarybai nusprendus didinti finansavimą krašto apsaugai, svarbu dėl finansavimo nesupriešinti skirtingų visuomenės grupių, sako prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
„Blogiausia būtų ir mūsų prezidentė įsitikinusi, pasak jos, svarbiausia, kad nebūtų supriešinami krašto gynybos, krašto apsaugos sistemos reikalai su kitomis socialinėmis grupėmis, su mūsų pedagogais, švietimu, su socialine apsauga, su vidaus tarnybos pareigūnų finansavimu“, – antradienį Žinių radijui sakė V.Sarapinas.
Pasak jo, prezidentės vertinimu, toks elgesys būtų populistinis ir neatsakingas ir pabrėžė, kad skiriant finansavimą, būtina jį tinkamai subalansuoti tarp skirtingų sričių.
VGT sudaro Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Pagal įstatymą taryba sprendimus gali priimti paprasta balsų dauguma. Seimui pernai nusprendus karinę tarnybą grąžinti penkeriems metams, krašto apsaugos ministras yra siūlęs neskubėti apsispręsti dėl nuolatinės šauktinių kariuomenės ir pasižiūrėti, kaip atrodys kariniai daliniai po trejų metų.