Pasak Premjero, tokią formulę pasiūlė patys Europos Komisijos atstovai. Neoficialiais duomenimis, Europos Sąjungai pirmininkavimą perėmęs Liuksemburgas migrantų kiekį siūlo apskaičiuoti atsižvelgiant į šalies BVP ir gyventojų kiekį, taip pat taikyti "išlyginamojo procento" rodiklį: birželio pabaigoje vykusioje Europos vadovų taryboje buvo nuspręsta iš viso į Europą priimti 60 tūkst. pabėgėlių, paliekant teisę kiekvienai ES narei savanoriškai apsispręsti, kiek imigrantų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų ji yra pajėgi priimti. Jei kuri nors šalis narė primygtinai nuspręs priimti mažiau migrantų nei jai tenka pagal formulę, likęs žmonių skaičius "išlyginamojo procento" būdu ir derybų keliu bus skirstomas tarp kitų ES šalių.
Ministras Pirmininkas tiksliai neįvardijo Lietuvai galimai teksiančio migrantų skaičiaus, tačiau teigė, kad jis greičiausiai bus didesnis nei Lietuvos šiuo metu deklaruojama galimybė priimti 250 asmenų.
"Tikimės, kad pasikeis į didėjančią pusę (...), nuo 250 turiu omenyje", - sakė Vyriausybės vadovas.
Birželio 26 d. posėdžiavę ES šalių vadovai sutarė, kad Bendrijos šalys savanoriškai, o ne pagal nustatytas kvotas, priims 60 tūkst. pabėgėlių: 40 tūkst. šiuo metu Graikijoje ir Italijoje esančių migrantų ir dar 20 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių. Vengrijai, Bulgarijai ir Didžiajai Britanijai padaryta išimtis - šios šalys pabėgėlių perkėlimo programoje galės nedalyvauti.
Pagal ankstesnį Europos Komisijos pasiūlytą planą, kuriame buvo numatytos privalomos kvotų sistemos, Lietuva iš viso turėjo priimti 710 pabėgėlių: 201 asmenį iš Graikijos bei 302 žmones iš Italijos laikinam apgyvendinimui, taip pat 207 migrantus iš trečiųjų šalių nuolatiniam apgyvendinimui. Kvota, kuriai pasipriešino Vidurio ir Rytų Europos šalys, buvo skaičiuojama įvertinant keturis kriterijus: gyventojų skaičių valstybėje, šalies BVP dydį, nedarbo lygį ir 2010-2014 m. apsvarstytų prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių bei įsileistų imigrantų kiekį.