Baudžiamąją bylą išnagrinėjo trijų teisėjų kolegija – Paulius Veršekys, Arūnas Bartkus ir Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Generalinės prokuratūros prokurorai Redas Savickas ir Gintaras Plioplys.
Kaltinamieji teismo nuosprendį stebėjo nuotoliniu būdu – iš įkalinimo įstaigų ir savo namų, nes kai kurie jų jau yra išėję į laisvę, o dėl ilgai užsitęsusio proceso nebuvo laikomi už grotų, jiems buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kai kurie jų buvo sumokėję piniginius užstatus – nuo 20 iki 100 tūkstančių eurų.
Teisėjų kolegijai vadovavęs teisėjas P. Veršekys paskelbė, kad teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino beveik visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas įkalinimo įstaigoje, tačiau nepavyko konstatuoti, kad pataisos namuose veikė nusikalstamas susivienijimas, nes nusikaltimai Pravieniškėse buvo daromi organizuotoje grupėje bendrininkaujant.
Bylos duomenis išanalizavę teisėjai konstatavo, kad pasitvirtino duomenys, jog Pravieniškėse buvo prekiaujama dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, iš nuteistųjų prievartaujamas turtas panaudojant psichinį ir fizinį smurtą, taip pat smurtaujama prieš bausmę atliekančius nuteistuosius, o vienas jų net buvo nužudytas.
Teismas paskelbė, kad visiems kaltinamiesiems skirtos bausmės dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso yra sušvelnintos ketvirtadaliu arba trečdaliu.
Griežčiausiomis bausmėmis buvo nuteisti Aidas Kupčiūnas, kuris buvo laikomas „Pravieniškių mafijos“ lyderiu, ir šio dešiniąja ranka laikomas Artūras Račkelis – jiems skirta kalėti po 16 metų, bet bausmes sušvelninus, nuteistieji už grotų praleis po 12 metų.
Šiek tiek trumpiau kalės Artūras Zykovas ir Erlandas Palukaitis, kuriems skirtos 11 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Andrius Obelienius už grotų praleis 10 metų 6 mėnesius, o Rimvydas Purmalis – 10 metų. Arnas Karmazinas nuteistas kalėti 9 metams.
Algimantui Gibui skirta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet ji subendrinta su kitu nuosprendžiu, todėl jis už grotų turės praleisti 14 metų 8 mėnesius. Gintaras Žagarnauskas ir Darius Razutis taip pat nuteisti kalėti po 6 metus 8 mėnesius.
Dėl kaltinimų buvo išteisinti Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, Tomas Mimonskas ir Deividas Vonžudas.
Apkaltinamajame nuosprendyje teismas pabrėžė, kad, bylos duomenys atskleidė, jog kriminalinės subkultūros reiškinys valstybės institucijų ne tik buvo pripažįstamas egzistuojantis, bet jų pagrindu nuteistieji skirstomi į bausmės atlikimo vietas.
„Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-asis lokalinis sektorius (čia kalėjo „Pravieniškių mafijos“ atstovai – Delfi.lt) oficialiai turėjo specifinį statusą – jame Pravieniškių pataisos namų direktoriaus įsakymo pagrindu bausmę atlikti būdavo skiriami linkę lyderiauti ir lyderiaujantys asmenys, kuriems nuteistųjų bendrijos neformaliosios tradicijos pataisos įstaigoje yra svarbus elgesio kriterijus; taip pat priklausę organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms; taip pat asmenys, besilaikantys kriminalinių elgesio ir gyvenimo būdo nuostatų, kurie vadovaujasi pseudo vertybinėmis nuostatomis ar nusiteikę laikytis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų ir įtvirtinti jas bendraujant su kitais nuteistaisiais, atsisakantys darbo ar turintys neigiamą nuostatą į darbą ir kt.“, teismo vertinimu, tokiu būdu valstybės institucija pati savaime suburia kriminalinę subkultūrą propaguojančius nuteistuosius į vieną bausmės atlikimo vietą – 1-ąjį lokalinį sektorių, kuriame patalpos suskirstytos į būrius ir brigadas, ir kur pavojingesni, lyderiauti linkę, nuteistieji tarpusavyje gali beveik nevaržomai bendrauti ir kontaktuoti.
Teismas padarė išvadą, kad kriminalinės subkultūros pripažinimas ir jos laikymasis nėra ir negali būti konkrečios grupuotės skiriamasis bruožas, identifikuojantis ją kaip nusikalstamą susivienijimą: „Formaliai kriminalinė subkultūra nėra nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymis, taip pat nėra skiriamasis šios bendrininkavimo formos požymis, kriminalinė subkultūra taip pat nėra baudžiamosios atsakomybės dalykas, t. y. už jos laikymąsi, pripažinimą ar toleravimą nėra numatytos baudžiamosios atsakomybės.“
„Kriminalinės subkultūros pripažinimas ir laikymasis ne tik pripažįstamas kaip nuo senų laikų pataisos įstaigose egzistavęs ir tebeegzistuojantis reiškinys, bet netgi oficialiai traktuotas kaip skirstymo į konkrečius lokalinius sektorius vienu iš esminių kriterijų, – nuosprendyje nurodė teisėjų kolegija. – Nors Pravieniškių pataisos namų vadovas teismą informavo, kad administracija nuteistųjų neskirsto pagal jų pačių toleruojamas neformalias tradicijas, o paaiškėjus tokioms apraiškoms, taiko prevencines ir drausminio poveikio priemones, šios įstaigos vidiniai teisės aktai rodo priešingai – pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad į 1-ąjį lokalinį sektorių skiriami įvairaus amžiaus nuteistieji, pripažįstantys ir besilaikantys kriminalinės subkultūros apraiškų. Be to, atitinkamose patalpose šalia tokių lyderių paskiriami gyventi ir kitiems luominiams sluoksniams priklausantys asmenys – tvarkiniai bei nuskriaustieji. Toks principas automatiškai užprogramavo tolimesnį kriminalinės subkultūros apraiškų plitimą įkalinimo įstaigoje, bei silpnesnių, žemesniems luominiams sluoksniams priklausančių asmenų išnaudojimą.“
Anot teismo, jau anksčiau administracinėje byloje buvo konstatuota, jog teritorijoje, kurioje kalėjo „Pravieniškių mafijos“ atstovai, nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitų sistemų, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, taip pat bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame budėtų pareigūnas, o tai rodo, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar negalutinis, jį bus galima skųsti apeliacine tvarka.
Anot Vilniaus apygardos teismo, ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų šalies teismuose: bylą sudaro 100 bylos tomų, kaltinamąjį aktą – daugiau kaip 400 puslapių. Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti teisme 2018 m. gegužę, po pusantrų metų pasikeitė bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos sudėtis, per beveik šešerius metus trukusį teismo procesą surengta daugiau kaip 350 teismo posėdžių ir daugiau kaip 200 teismo posėdžių dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Beveik 40 teismo posėdžių neįvyko dėl šalyje paskelbto karantino ribojimų. Teismo nuosprendis sudaro daugiau kaip 1 500 puslapių.
Šioje baudžiamojoje byloje tyrimą Lietuvos kriminalinės policijos tyrimo biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai oficialiai pradėjo 2018 metais, tačiau prieš tai rinko operatyvinę informaciją apie tuo metu Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose (dabar – Pravieniškių 2 kalėjimas) nusikalstamas veikas darančius Kauno organizuotoms grupuotėms priklausančius narius.
„Pravieniškių mafija“ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.
Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių bei Pravieniškėse dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas. Vykstat teismui jis mirė. Dar vieno šiai grupuotei priskiriamo nario bylą teismas buvo išnagrinėjęs atskirai, nes jis ilgą laiką slapstėsi, jis buvo išteisintas, tačiau prokurorai nuosprendį apskundė, o Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė skundo nagrinėjimą, laukdamas nuosprendžio pagrindinėje „Pravieniškių mafijos“ byloje.
„Pravieniškių mafijos“ bylą teisme nagrinėjo jau antra teisėjų kolegija – kai jau buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nukentėjusiųjų, du teisėjai buvo perkelti dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą.
Nė vienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktų kaltinamųjų nepripažo jiems pateiktų kaltinimų.
Anot prokuroro, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje nusikalstamas susivienijimas susiformavo ir veikė nuo 2011 iki 2017 m. – jo veiklą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Be to, šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias pataisos namų tvarkos normas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.
„Turimi duomenys leidžia manyti, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, šio susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pataisos namuose, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų“, – sakė prokuroras.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai savo tyrimo metu nustatė, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai, įtariama, net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.
Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.
Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.
Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.
„Pravieniškių mafijos“ susivienijimo byloje teismas aiškinosi ne tik kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. Už šio kalinio nužudymą teismas iš Lietuvos valstybės nužudytojo tėvams yra priteisęs 75 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas. Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.
Apie įvykius Pravieniškėse Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra išleidęs knygą „Pravieniškių mafija“, kuri, kaip ir antroji jo knyga „Policijos dievai“, tapo bestseleriu.
