„Esame įsitikinę, jog atsakingos institucijos turėtų įvertinti visas grėsmes ir rizikas bei pateikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms išvadas ir/ar rekomendacijas dėl ryšio technologijų naudojimo, t. y. rekomenduojant ar įpareigojant naudoti tik Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar NATO šalių technologinius produktus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose ūkio sektoriuose“, - pažymima kreipimesi, kurį pasirašo Seimo nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Audronius Ažubalis.
Jungtinių Amerikos Valstijų Strateginių ir tarptautinių studijų centro 2018 m. ataskaitoje teigiama, kad kompanijos „Huawei“ ir „ZTE“ buvo subsidijuojamos Kinijos vyriausybės tam, kad jos įgytų ne tik stiprias pozicijas rinkoje, bet ir žvalgybinį pranašumą. Tai leidžia joms savo produkciją pardavinėti už mažesnę kainą. Pavyzdžiui, „Huawei“ įranga kainuoja maždaug 20-30 proc. mažiau nei kitų konkurentų siūlomi technologiniai produktai, kompanija užsienio klientams siūlo palankias išperkamosios nuomos sąlygas. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad „Huawei“ vadovybė turi glaudžius ryšius su Kinijos žvalgybos tarnyba.
„Telekomunikacijų sektorius yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus ūkio sektorius, todėl dviejų kompanijų, susijusių su trečiosios šalies žvalgyba, veikla šiame sektoriuje pagrįstai kelia saugumo rizikas. Su šnipinėjimu ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymu susijusios rizikos galima išvengti tik tuomet, jei visa ryšio technologijų tiekimo grandinė yra saugi. Tačiau plačiai žinoma Kinijos agresyvi kibernetinio šnipinėjimo kampanija iš tiesų kelia susirūpinimą, kad ši šalis gali pasinaudoti galimybėmis, kurias ji įgauna kaip pasaulinė 5G ryšio technologijų tiekėja“, - pažymi vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys L. Kasčiūnas.
Kalbant apie 5G ryšio plėtrą ir tam naudojamą įrangą, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu rinkoje dominuoja keturi pagrindinių 5G ryšio technologijų gamintojai: Švedijos „Ericsson“, Suomijos „Nokia“ ir Kinijos „Huawei“ bei „ZTE“.
„Daugybė telekomunikacijų įrangos yra sujungta su gamintoju, per kurį jam gali būti siunčiami pranešimai apie tos įrangos būklę ir, prireikus, gaunami programinės įrangos atnaujinimai bei klaidų pataisymai. Todėl net jei parduodama įranga yra visiškai saugi, vėliau gamintojas, siųsdamas programinės įrangos atnaujinimus, gali sukurti tam tikras saugumo spragas, kurios ilgainiui gali būti panaudotos šnipinėjimui ar sabotažui, - sako Seimo narys Dainius Kreivys, taip pat kreipęsis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. - Taigi mažesnė įrangos kaina reiškia mažesnį saugumą. Tuo tarpu nors kitų, bet abejonių dėl patikimumo nekeliančių, gamintojų įranga yra brangesnė, tačiau tai gali būti suprantama kaip priemoka už saugumą. Klausimas, kiek šalių tai suvokia ir yra pasirengusios tą priemoką mokėti“.
Įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra išreiškusios susirūpinimą dėl „Huawei“ technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus.