2005-2014 metų pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 mln. 663 tūkst. lietuvių, iš jų 83,1 procento, arba 3 mln. 43,4 tūkstančio, - Lietuvoje, o 16,9 procento, arba 619,6 tūkstančio - užsienio valstybėse. Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, teigiama pranešime spaudai.
Dauguma - 82 procentai, arba 508,2 tūkst., - užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. - Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkstančio - kituose žemynuose.
Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas - Rusijos Federacijoje, kas dešimtas - Lenkijoje.
Lietuvių skaičiumi išsiskyrė Kanada, kur gyveno 7,9 procento visų užsienio lietuvių, Vokietija - 7 procentai, Airija - 6,4 procento, Jungtinės Valstijos - 5,8 procento ir Latvija - 5,6 procento lietuvių.
Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. moterų lietuvių, kurios sudarė 55 procentų visų užsienio lietuvių, ir 278,7 tūkstančių vyrų lietuvių.
Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 procentų šiose šalyse gyvenančių lietuvių. Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų - atitinkamai 60 ir 40 procentų.
Daugiau kaip 80 procentų Nyderlanduose, Australijoje, Danijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių buvo 15-64 metų amžiaus.
Kas dešimtas užsienio lietuvis buvo vaikas iki 14 metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo Airijoje, jie sudarė 20,7 procento visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje, Jungtinėje Karalystėje - 18,6 procento, Švedijoje - 17,9 procento, Kanadoje - 17,6 procento, Ispanijoje - 17,3 procento ir Norvegijoje - 16 procentų.
Kas penktas užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vyresnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje, kur jie sudarė 77,3 procento visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje.
373,5 tūkst., arba 67,3 procento, 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių yra pateikę informaciją apie savo išsilavinimą. Beveik kas antras jų turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias - aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Beveik kas antras lietuvis, gyvenantis Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje, kas trečias - Švedijoje ir Rusijos Federacijoje, kas ketvirtas - Norvegijoje, turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.
Apie savo profesiją informaciją yra pateikę 164,2 tūkstančio, arba 29,6 procento, 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių. Trečdalis jų buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, ketvirtadalis - nekvalifikuoti darbininkai. Penktadalis - vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai bei tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai.
Iš kitų valstybių išsiskyrė Lenkija, kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo vadovu, specialistu, techniku arba jaunesniuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė kas trečias lietuvis.
Jungtinė Karalystė ir Ispanija išsiskyrė didžiausia 15 metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.