Pasak Paryžiuje dirbančio žurnalisto Andrejaus Voitovičiaus, dabar šalyje pagrindinis klausimas, kodėl per aštuonis mėnesius šalis sulaukė jau trečios atakos.
Lietuvis nebijo: keliuose žūsta daugiau
Nicoje gyvenantis Prancūzijos lietuvis P. Liutkus sako, kad šalis liūdi dėl didžiulės tragedijos. Keliautojas, tarptautine politika besidomintis P. Liutkus pasakoja prieš du mėnesius vienoje interneto svetainėje skaitęs keistą straipsnį. Jame skelbta, kad kita teroristinė ataka bus vasarą pliaže, mieste, kuriame daug turistų. Tekstas buvo iliustruotas Nicos nuotrauka.
„Dabar turistai pabėgs, bus taip pat kaip Tunise. Visas regionas gyvena iš turizmo – viešbučių, restoranų, nuomos. Iki vakar vakaro paplūdimiai buvo pilni. Nukentėję žmonės šiandien verkia, bet kiti jau pradėjo galvoti apie ekonomiką – kas bus artimiausiais mėnesiais? Ar manote, kad, pavyzdžiui, iš Lietuvos atvažiuos daug žmonių? Manau, jie jau pradėjo atsisakinėti viešbučių“, – svarstė buvęs Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas P. Liutkus.
Laikraščiai kalba apie ant Prancūzijos kritusią tragediją, kuri iš Paryžiaus atsirito į šalies turizmo sostinę. Tačiau, pastebi jis, kur kas daugiau žmonių (apie 4000) Prancūzijoje miršta automobilių avarijose nei nuo terorizmo. Tiesiog teroristinės atakos labiau gąsdina.
77 metų vyras tvirtina, kad, nepaisant visko, Prancūzijoje jaučiasi saugiai. Prancūzijos lietuvio teigimu, jau keletą metų, o ypač po Paryžiaus atakų, Prancūzijoje atidžiau žiūrima į atvykėlius iš Šiaurės Afrikos – Tuniso, Alžyro, Maroko.
„Rasizmas Prancūzijoje auga. Žiniasklaida skelbia, kad jau yra apie 12 tūkst. žmonių, kuriuos policija mėgina kontroliuoti. Ką su jais padarysi, negi lagerius pastatysi. Turbūt to negali išvengti, iš anksto tam pasiruošti“, – kalbėjo P. Liutkus.
Jis iki šiol mėgo lankytis Anglų bulvare, kuriame ketvirtadienio vakarą įvyko tragedija. P. Liutkus sako, kad visada atsiras žmonių, norinčių padaryti bloga. „Aš nebijau, galima sakyti, kad loterijoje gali lengviau laimėti milijoną eurų negu patekti į teroristinę ataką“, – sakė P. Liutkus.
Kadangi penktadienį paplūdimys aplink nelaimės vietą uždarytas, P. Liutkus vyko į kitą paplūdimį. Čia jis sutiko turistų iš Paryžiaus. „Nereikia, kad teroristai mus išgąsdintų, gyvenimas turi tęstis. Labai gaila mirusių, bet gyvenimas tęsiasi, mes turime eiti į paplūdimius ir tęsti gyvenimą“, – sutiktą turistę citavo tarpukario Lietuvos diplomato Antano Liutkaus sūnus Perkūnas.
Žurnalistas: tai buvo išskirtinė ataka
Pasak Paryžiuje dirbančio nepriklausomo žurnalisto A. Voitovičiaus, tai buvo išskirtinė ataka – tokios šalyje iki šiol nebūta. Jis atkreipė dėmesį, kad praėjus valandai po išpuolio vietinė Nicos valdžia tai įvardijo kaip teroristinę ataką. Tuo metu valstybės vadovams prireikė laiko.
A. Voitovičius primena, kad dar nuo praėjusių metų lapkričio atakos Prancūzijoje galiojo nepaprastoji padėtis. Penktadienio rytą prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad ji gali būti pratęsta dar trims mėnesiams.
Kaip žinoma, pernai sausį Paryžių supurtė išpuolis prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, o lapkritį – sprogdinimų ir šaudynių virtinė Paryžiuje. Penktadienį Paryžiaus gatvėse, kaip anksčiau, patruliuoja policijos pareigūnai ir kariuomenės pajėgos.
„Pagrindinis klausimas vis tas pats – ar tai veikia, jei tai jau trečia ataka per paskutinius aštuonis mėnesius? Prancūzijos spauda, politikai stengiasi būti ypatingai politiškai korektiški, vidaus reikalų ministrui prireikė nakties, kad išpuolį pavadintų teroristine ataka“, – kalbėjo žurnalistas.
Tuo metu dešiniųjų pakraipų politikai aiškiai įvardijo, kad tai buvo džihadistų ataka, susijusi su fundamentaliuoju islamu.
A. Voitovičiaus pastebėjimu, kaip ir po ankstesnių atakų vengiama išpuolius sieti su imigrantais iš Šiaurės Afrikos. Pabrėžiama, kad jie – prancūzai, vengiama kurti sąsajas tarp migrantų, teroristų, musulmonų, islamo. „Tai labai jautrus klausimas“, – sakė A. Vaitovičius.
Ketvirtadienį Prancūzija šventė Bastilijos paėmimo dieną. Vienu metu šalyje šaudyti fejerverkai – būtent jiems pasibaigus įvyko mažiausiai 84 aukų pareikalavusi tragedija.
Žurnalisto pastebėjimu, įprastai minint Nepriklausomybės dieną Eifelio bokštas lieka šviesti vėliavos spalvomis iki ryto, tačiau po Nicos tragedijos to atsisakyta.