Šiemet Lietuva savo krašto apsaugai skiria apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o NATO standartą – 2 proc. nuo BVP numatoma pasiekti kitąmet.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas partijoms yra pasiūlęs atnaujinti susitarimą ir pasižadėti iki 2020 m. gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP, bet vieningos partijų pozicijos šiuo klausimu kol kas nesama.
Šiuo metu Lietuva taip pat vykdo vidutinio nuotolio oro erdvės sistemų pirkimą iš Norvegijos, o prezidentė Dalia Grybauskaitė apie Baltijos šalių oro gynybą neseniai kalbėjo su JAV viceprezidentu Michaelu Pense.
Lietuvos ir Vokietijos pareigūnai yra užsiminę, kad Berlynas į Lietuvą galėtų atgabenti ilgojo nuotolio „Patriot“ sistemas, bet apie jokius konkrečius sprendimus Vokietija nekalba.
VGT yra sudaryta iš 5 narių: prezidento, premjero, Seimo pirmininko, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado.
Pastarąjį kartą taryba posėdžiavo šiemet sausio 16 d. ir patvirtino šių metų prioritetus bei uždavinius žvalgybos institucijoms.