Šiuo metu nelietuviškos pavardės dokumentuose transformuojamos taip, kad lotyniško pagrindo raidės q, w ir x keičiamos į k, v, ir ks, o diakritiniai ženklai apskritai ignoruojami. Dėl šios priežasties vengriškas vardas Siklós pakeičiamas į Siklos arba Šikloš, o pavardė Dzierżyńska tampa Dzieržynska.
Kaip DELFI sakė Č. Stankevičiaus patarėja, toks vardų ir pavardžių rašybos reguliavimas pasirinktas po diskusijų su kalbininkais ir lietuvių kalbos tyrinėtojais.
„Dauguma lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų, turi savitų raidžių su tam tikrais diakritiniais ženklais, tačiau daugelio Vakarų ir Vidurio Europos šalių teisės aktuose yra numatyta galimybė kitų valstybių išduotuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą vardą ir (arba) pavardę nurašyti paraidžiui be jokių pakeitimų“, - teigiama parlamentaro aiškinamajame rašte.
Anksčiau Vyriausybės inicijuotame įstatymo projekte buvo siūloma, kad nelietuviškos pavardės dokumentuose būtų rašomos visomis lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant q, w ir x, tačiau nebuvo numatyta galimybė įtvirtinti rašybą su diakritiniais ženklais (ü, ǻ, ø, ş).
Savo ruožtu konservatorių parlamentaras Rytas Kupčinskas yra siūlęs, kad rašant nelietuviškus vardus ir pavardes būtų naudojamasi tik lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Tokiu būdu ponia Schwarzwalder pase būtų tapusi Schvarzvalder, o ponia Wulf – Vulf.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė DELFI yra sakiusi, kad nelietuviškų vardų ir pavardžių rašyba dokumentuose yra politinis sprendimas ir teigė nematanti pavojaus lietuvių kalbai, jei asmenvardžiai būtų rašomi lotyniškomis nelietuvių kalbos abėcėlės raidėmis.
Kad pavardės gali būti rašomos lenkiškais ar kitais lotyniško pagrindo rašmenimis anksčiau yra svarstęs ir dabartinis premjeras Andrius Kubilius, o prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ neseniai pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusispręsti Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba.