„TT idėjos yra praktiškai sunkiai realizuojamos, todėl vertinamos kaip utopija. Taip pat jose yra stiprus populizmo elementas. Paskelbti, kad siekiama įvesti tiesioginį piliečių valdymą – patrauklu ir gera rinkimų taktika. Šie žingsniai yra viešųjų ryšių veiksmas artėjančių rinkimų kontekste“, - DELFI sakė Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius A. Krupavičius.
Mokslininkas siūlo nespekuliuoti antikos laikas, nes Atėnų demokratijos vadinimas tiesiogine demokratija yra tik pusiau tiesa. Tuomet vienas svarbiausių sprendimų priėmimo institutų buvo eklezija – tautos susirinkimas. Tačiau vergovinės demokratijos laikotarpiu jame galėjo dalyvauti tik piliečių statusą turintys žmonės.
Kelioms dešimtims tūkstančių tuomet taip pat buvo sudėtinga susirinkti, todėl tarp eklezijų veikė atstovaujamosios institucijos. Šiuolaikinė demokratija yra pirmiausia atstovaujamoji, nes toks mechanizmas yra priimtiniausias pakankamai didelėms visuomenėms. Todėl tauta per Seimo, savivaldos ar prezidento rinkimus išrenka savo atstovus, kurie turi mandatą sprendimams priimti tarp rinkimų.
Pritrūktų kompetencijos
A.Krupavičiaus nuomone, R.Pakso iškelta idėja nereali, nes įvesti visuotinį dalyvavimą politikoje net ir su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis būtų sunkiai įmanoma. Tam nepakanka įvesti tik balsavimo internetu. Tiesioginė demokratija reiškia, kad visi sprendimai, visais atvejais yra priimami tiesiogiai ir visuotiniu balsavimu. Vien pažiūrėjus artimiausio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę matyti, kad ten kelios dešimtys klausimų, kuriuos reikia dar ir išmanyti.
„Tie, kurie priima sprendimus, turi suvokti, ką jie reiškia, kokios bus pasekmės, kodėl siūloma viena ar kita alternatyva. Didžioji problema tiesioginės demokratijos atveju – kompetencijos stoka. Sprendimų priėmėjai nebūtų pakankamai kompetentingi“, - sakė jis.
Būtų labai sudėtinga išlaikyti ir piliečių aktyvų dalyvavimą visais klausimais, todėl tektų įvesti santykinę daugumą- paisyti daugumos nuomonės ne nuo dalyvavimo teisę turinčių balsavimo procento, bet nuo dalyvavusių rinkimuose.
„Valdytų aktyvios mažumos. Kartoju, tai utopinės darbotvarkės klausimas. Nėra nei techninių galimybių, nei visuomenė yra tam pasiruošusi, nei politinis elitas yra pasirengęs atiduoti daugiau valdžios piliečiams. Abejoju ar ir TT yra pasiruošusi atiduoti valdžios kontrolės galias į tautos rankas“, - mano politologas.
Šveicarija garsėja refenrendumais ir rinkėjų pasyvumu
Referendumas yra tiesioginės demokratijos instrumentas, bet jis taikomas labai retai ir tautos apsisprendimo reikalaujančiam klausimui aptarti skiriama daug laiko, vyksta informacijos kampanijos, diskusijos.
„Utopinė kasdieninė tiesioginė demokratija reikštų, kad visais klausimais visuomenė yra kompetentinga, bet taip nėra. Šiuolaikiniame pasaulyje sprendimai yra gana sudėtingi, dažnai jie būna kompromisiniai, jų pasekmės nevienareikšmės – kartais palankesnės vienoms, kartais kitoms grupėms. Politika yra kompromisų menas. Nors ir atstovaujamoje politikoje trūksta kompetencijos – ne visi tautos atstovai jos turi pakankamai, tačiau dirbdami tą darbą nuosekliai jie turi galimybes daug geriau žinoti sprendimų turinį nei paprastas pilietis“, - pastebėjo A.Krupavičius.
Europoje tiesioginės demokratijos taikymu pirmauja Šveicarija, kurioje referendumas yra gana dažnas reiškinys. Taip pat vietos politikos lygmenyje pilietinis valdymas taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) - vadinamoji svarstomoji demokratija (deliberative democracy). Pasak politologo, tokie mechanizmai, kurie taikomi santykinai mažoms visuomenėms – miesto, bendruomenės, kantonų lygyje, tačiau pastebimi ir to minusai.
„Šveicarijoje yra vienas žemiausių dalyvavimo politikoje procentų. Parlamento rinkimuose dalyvauja apie 40 proc. Panašiai kaip Lietuvoje, bet ženkliai mažiau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Balsavimų yra daug, todėl atsiranda vadinamas nuovargis nuo balsavimų. Žinoma, Šveicarijoje toli gražu ne dėl visko balsuoja piliečiai. Tiesioginis valdymas visgi yra daugiau metafora“, - teigė KTU profesorius.
Lietuvoje reikia protingai stiprinti visuomenės vaidmenį
Tiesioginės demokratijos laukas šiuolaikiniame pasaulyje plečiasi. Mokslo pasaulyje yra sukurti įvairūs modeliai, kaip stiprinti piliečių tiesioginio dalyvavimo elementą, tačiau išlieka atstovavimo instrumentai.
Europoje tapo norma, kad dėl svarbiausių sprendimų pasisakoma referendumu. Pavyzdžiui, dėl stojimo į Europos Sąjungą. Anksčiau tai nuspręsdavo šalių Vyriausybės ir parlamentai, bet jau kuris laikas savaime suprantama, jog tai turi lemti tautos balsai referendume.
Lietuvoje taip pat dėl to vyko referendumas 2003 m. gegužę. Tačiau dėl euro įvedimo tautos nuomonės nebuvo atsiklausta, skirtingai nei kai kuriose kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Švedija referendumu nusprendė, kad euro neįsives, ir pasiliko savo valiutą – Švedijos kroną.
„Lietuvoje yra blaškymasis ir didelis polinkis į kraštutinumus. Kai ES šalys organizavo referendumus dėl ES Konstitucijos, Lietuva patvirtino Konstituciją parlamente. Ji tai padarė pirmoji ir iš esmės be diskusijų parlamente. Tuomet reikėjo R.Paksui ir TT labai garsiai sakyti: „Ką darote? Atsitokėkite! Taip negalima elgtis, reikia diskutuoti ir svarstyti.”
Dabar staiga, artėjant rinkimams pasiūloma totalinio tiesioginio valdymo idėja. Trūksta pusiausvyros ir supratimo. Matyt, galvoje turimi kiti dalykai, kai tokie siūlymai viešai iškeliami“, - sakė jis.
Politologas ragina protingai ir atsakingai plėtoti tiesioginę demokratiją: „Lietuvoje tiesioginės demokratijos yra per mažai. Ypač vietos valdžios lygyje galėtų atsirasti daugiau viešų konsultacijų su visuomene. Vyriausybė bando kažką daryti, tačiau visų pirma tai reikia pradėti ne nuo Vyriausybės ar parlamento, o nuo vietos valdžios.
Bendruomenėse, vietos valdžioje piliečiai galėtų daugiau spręsti. Mes neturime net vietos referendumo įstatymo. Yra naudojamas apklausų mechanizmas, tačiau jį reiktų taikyti aktyviau.“