„Lietuviškoje politinėje sistemoje ministro K. Trečioko atstatydinimas ar pasilikimas poste nereikštų absoliučiai nieko. Būtų tik viešųjų ryšių akcija. Politinės sistemos neskaidrumo problemos tikrai nebūtų išspręstos. Ateis kitas Trečiokas ir dirbs lygiai taip pat“, – teigia B. Ivanovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino premjerą Algirdą Butkevičių principingai apsispręsti dėl aplinkos ministro K. Trečioko galimybių toliau eiti pareigas. Tačiau premjeras kol kas nemato priežasčių, dėl ko ministras turėtų atsistatydinti, o pats K. Trečiokas trauktis neketina. „Tegul mane atstatydina Seimas“, – pareiškė ministras ketvirtadienį per spaudos konferenciją.
Vyriausybės vadovas A. Butkevičius tvirtino šiuo nematąs priežasčių reikalauti ministro atsistatydinimo ir paprašė jo raštu pateikti atsakymus, kaip buvo rengiamas ministrų kabineto nutarimo projektas dėl kurortų zonų pertvarkos.
Teisėsaugininkai padarė daugiau klaidų?
K. Trečioką aktyviai palaiko į Aplinkos ministerijos vadovo postą delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Nesu bylos tyrėjas, bet iš to, ką žinau, galėčiau teigti, kad visa ši istorija didžiąja dalimi yra viešųjų ryšių akcija. Teisėsaugos institucijos pridarė daugiau nei tie žmonės, apie kuriuos kasdien kalbame. Ta viešųjų ryšių akcija skirta pridengti didesnes aferas. Pavyzdžiui, Austėjos Landsbergienės mokyklų ir darželių sistemos neaiškią veiklą, finansuojant ją iš valstybės lėšų. Todėl, mano supratimu, premjeras be jokių išlygų turėtų palaikyti ministrą K. Trečioką“, – tvirtino „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Seimo narys Povilas Gylys.
Vieni iš kitų nebesitiki nieko gero
Anot vieno įtakingiausių socialdemokratų – Seimo vicepirmininko Algirdo Syso, ministras nepadarė jokio nusikaltimo, ir vargu, ar jį reikėtų atleisti iš pareigų „tik todėl, kad to nori prezidentė“. A. Syso teigimu, šalies vadovė taip pat esą seniai nori, kad ir dabartinės vyriausybės neliktų.
„Mes žinome prezidentės norus ir nieko iš jos nesitikime, kaip ir ji nieko nesitiki iš valdančiosios daugumos. O interpeliacija ministrui K. Trečiokui Seime baigsis tuo, kuo baigėsi ir neeilinė sesija“, – įsitikinęs A. Sysas.
V. Mazuronis palaiko D. Grybauskaitę
Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis palaiko šalies vadovės D. Grybauskaitės poziciją ir mano, jog ministras K. Trečiokas nebeturi galimybių tinkamai atlikti savo pareigas: „Po to pokalbio, kai palieptas ar paprašytas atsakė, jog tuoj bėga duoti nurodymus ministerijos kancleriui, ir žmonės per naktį parengė vyriausybės nutarimo projektą, mano akyse jis – nebe ministras. Ministras pats turi priiminėti sprendimus.“
Darbo partijos lyderis prisipažino, kad su kolegomis partijoje dar neaptarinėjo galimybės sušaukti valdančiosios daugumos Politinės tarybos posėdžio dėl ministro K. Trečioko ateities, bet pats mano, jog to daryti nereikėtų. Pasak V. Mazuronio, tai – paties ministro ir premjero A. Butkevičiaus reikalas.
Paklusti prezidentei ar vadovautis sveiku protu?
Vertindamas susidariusią situaciją politologas Algis Krupavičius teigė manąs, jog yra bent du esančios situacijos vyriausybėje sprendimo variantai.
„Jei premjeras nori įsiteikti prezidentei ir nenori su ja konfrontuoti, tai tuomet turėtų ministrą paraginti trauktis iš posto“, – teigė politologas.
Kitas sprendimo scenarijus, anot jo, galėtų būti – sveiko proto požiūriu – geresnis. Juo vadovaujantis derėtų palaukti įrodymų, kurie būtų neginčytini ir atsakytų į klausimą, ar K. Trečiokas iš tikrųjų yra kaip nors nusižengęs.
„Dabar tokių įrodymų nėra, nes visi ministrai gali kalbėtis su įvairaus rango politikais ir reaguoti arba nereaguoti į įvairius jų pasiūlymus. Tai – savotiškas lobizmas. Panašių dalykų galima pastebėti ir Seime, kai įvairūs suinteresuoti asmenys stebi, kaip priimami ar taisomi teisės aktai. Jei lobizmas būtų susijęs su kyšiais, be abejo, ministrai privalėtų atsistatydinti. Bet dabar dėl K. Trečioko veiklos tokių įrodymų nėra“, – pastebėjo A. Krupavičius.
Pasak jo, jei Seimo opozicijai pavyks suorganizuoti K. Trečiokui interpeliaciją, premjeras A. Butkevičius gali palaukti ir žiūrėti, kuo ji baigsis. Be to, vyriausybės vadovas galėtų įsiklausyti ir į valdančiosios koalicijos Politinės tarybos nuomonę.
A. Krupavičius neabejoja, kad reikalavimai atstatydinti ar atsistatydinti K. Trečiokui susiję su artėjančiais Seimo rinkimais. Bet, anot politologo, jei atsitiktų taip, kad ministras prarastų postą, tuomet iki rudens, kai vyks rinkimai, tikėtis, kad Aplinkos ministerija galės normaliai dirbti, nėra prasmės, nes naujas vadovas nesugebėtų nei tęsti pradėtų, nei imtis naujų darbų.
Svarstydamas, kaip elgtųsi prezidentė, jei K. Trečiokas liktų poste, A. Krupavičius neatmetė galimybės, kad tokiu atveju premjeras gali sulaukti ir naujų smūgių: „Tokį šalies vadovės elgesį visuomenė ir politikai galėtų įvertinti kaip kerštą. O tai pakenktų ir taip smunkantiems prezidentės reitingams“.
Savo ruožtu politologas Lauras Bielinis teigė, jog, kol visuomenė dėl ministro K. Trečioko veiklos gyvena tik gandais ir viešųjų ryšių akcijomis, priimti politinius sprendimus – sudėtinga.
„Skuboti sprendimai – pavojingi ir visuomenei, ir politikams. Šiuo atveju premjeras A. Butkevičius turėtų sulaukti svarių teisėsaugos institucijų įrodymų, kuo nusikalto K. Trečiokas, ir tik po to priimti sprendimus“, – kalbėjo L. Bielinis.
Kaltas – ne tiek ministras, kiek politinė sistema
Politologas B. Ivanovas įsitikinęs, kad dėl susidariusios situacijos vyriausybėje kaltas ne tiek ministras K. Trečiokas, kiek Lietuvoje seniai sukerojusi politinių sprendimų priėmimo sistema.
„Šiuo atveju gerai tik tai, kad visuomenė sužinojo, kaip priimami sprendimai dėl kurortų ar tvarkomi su jais susiję reikalai. Buvo atskleista, kaip visa tai yra neskaidru“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Jis priminė buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vyriausybės vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atsistatydinimo istoriją, kai jį dėl tuometinių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, o premjeras ragino ministrą trauktis: „R. Palaitis atsistatydino, bet situacija politinėje sistemoje absoliučiai nepasikeitė. Todėl visiškai nesvarbu, kaip bus persodinti tos sistemos personažai. Ji yra ydinga ir taisytina iš esmės.“