Anot M. Jurkyno, jau dabar galima pastebėti, kad „dingo įtampos pilnas arba neigiamas, kontraversiškas fonas, kuris lydėjo A. Valinską su visais šou elementais politikoje nuo pat jo partijos įsteigimo“.
M. Jurkyno nuomone, I. Degutienei tapus Seimo vadove „atsiras daug teigiamų perspektyvų“.
„I. Degutienė yra vertinama, kaip matėme prieš balsavimą, tiek opozicijos, tiek savų, kaip kompromisų ieškanti, nekontraversiška politikė. Turėtų būti gera pradžia. Kaip eisis, priklausys nuo to, kokie bus įstatymai siūlomi, ar jie kels socialinę įtampą, ar kels kažkokius kitus ideologinius prieštaravimus“, – dėstė politologas
Tuo metu politologas V. Dumbliauskas pastebi, kad I. Degutienė jam primena „tikrą Seimo pirmininką“ Česlovą Juršėną.
„A. Valinskas ir I. Degutienė – skirtingos asmenybės, skirtingi kaip žmonės. I. Degutienė yra patyrusi politikė, seniai politikoje, o A. Valinskas buvo naujokas ir toks su nepaslėptomis, labai aiškiai išreikštomis ambicijomis.
I. Degutienė, jeigu ir yra ambicinga, tai neparodo to. Aš manau, kad ji bus tikra Seimo pirmininkė ir vadovaus Seimo darbui, nežais tų visų žaidimų, kuriuos žaidė A. Valinskas. Seimo darbas taps ramesnis, nebus tų visų nereikalingų ažiotažų, sujudimų Seime ir aplink Seimą“, – pastebėjo pašnekovas.
Grėsmės demokratijai neįžvelgia
Abu politologai opozicijoje esančių „tvarkiečių“ ir socialdemokratų išsakytus nuogąstavimus, kad dabar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios vairas bus vienos partijos – TS-LKD – rankose, kas esą galėtų reikšti grėsmę demokratijai, vadina nepagrįstomis.
„Opozicija sutirština spalvas. Ar tai buvo A. Valinskas, ar tai bus I. Degutienė – jie yra tos pačios valdančios koalicijos žmonės. Tik dabar, aišku, konservatorių pozicija gal stipresnė ir atitinkamai jie gal neduos nieko „vienalietuvininkams“, bet Tautos prisikėlimo frakcija išlaiko postus ir išlaiko koalicinę daugumą“, – dėstė M. Jurkynas.
„Kas tada būtų, jeigu Seimo dauguma būtų vienpartinė? Tai būtų tos partijos atstovas – Seimo pirmininkas, tos partijos atstovai – visi ministrai. Čia arba naivumas, arba politinė demagogija“, – teigė V. Dumbliauskas.
Bendra veikla su „darbiečiais“: pragmatizmas ir iššūkis
M. Jurkynas pastebi, kad „konservatoriai ankstesne savo politika įsivarė save į kampą“, todėl I. Degutienės kalbos, kad iš koalicijos pasitraukus „Vienai Lietuvai“, potencialiausi partneriai būtų „darbiečiai“, – įmanomos įgyvendinti, bet nelengvai.
„Priešai buvo ir V. Uspaskichas, ir R. Paksas, pastaruoju metu socialdemokratai, kuriuos jie kaltino dažnai pagrįstai, kartais nepagrįstai dėl įvairių Lietuvos nesėkmių.
Po tokios kritikos lavinos dabar vėl tuos buvusius priešus pasidaryti draugais yra iššūkis. Ir kaip tai pateisinti viešoje erdvėje, kaip paaiškinti rinkėjams, kurie galbūt ir balsavo už konservatorius dėl to, kad V. Uspaskichas ar R. Paksas neateitų į valdžią?“, – svarstė M. Jurkynas.
V. Dumbliauskas prisipažino nemanęs, kad Tėvynės sąjunga su Darbo partija eis į koaliciją. Anot politologo, tokie planai kalba apie pragmatizmą.
„Jie bijo likti su ta minimalia dauguma, keliais balsais, jeigu „Vienos Lietuvos“ frakcija išeis.
Tai tiesiog pragmatiškas požiūris į būsimą darbą. Lengviau dirbti, kai Seime yra perteklinė dauguma. Geriau, kad būtų per 80 Seimo narių, kurie priklausytų valdančiajai daugumai.
Tėvynės sąjunga toliau nori likti valdžioje ir imasi pragmatinių žingsnių, kad išliktų“, – situaciją analizavo politologas.