LŽ rugpjūčio 30-ąją išspausdino straipsnį "10 metų be svetimos armijos". Aptariant Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos temą buvo prisiminta šio įvykio svarba. Tuomet armijos palydų fonas buvo itin grėsmingas. Tvyrojo įtampa, susijusi su savanorių maištu. Vasarą būrys savanorių, vadovaujamų Jono Maskvyčio, pasitraukė į pakaunės Altoniškių mišką. Akcija truko apie du mėnesius. Apie ją oficialiai buvo pranešta tik rugsėjo 11 dieną.
Savo vertinimus apie pakaunės įvykius išsakė Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Gediminas Kirkilas. "Mes žinojome, kad SKAT savanoriai rengiasi maištui. Beje, maištą kurstė opozicija, vadovaujama Vytauto Landsbergio", - pareiškė jis.
Landsbergis neigia
Rugsėjo 19 dieną Seimo narys Vytautas Landsbergis atsiuntė LŽ tokio turinio laišką: "A.Svirbutavičiūtės straipsnyje "10 metų be svetimos armijos" (2003 08 03, Nr. 202) yra toks G.Kirkilo teiginys: "Mes žinojome, kad SKAT savanoriai rengiasi maištui... Beje, maištą kurstė opozicija, vadovaujama Vytauto Landsbergio".
Prašau Jūsų, kaip nurodo įstatymas ir padorios žiniasklaidos principai, paskelbti tokį paneigimą ir atsiprašymą: "2003 08 30 "Lietuvos žiniose" A.Svirbutavičiūtės straipsnyje "10 metų be svetimos armijos" esąs teiginys apie 1993 m. pakaunės įvykius - "maištą kurstė opozicija, vadovaujama Vytauto Landsbergio" - neatitinka tikrovės. Atsiprašome".
Kirkilas nesitraukia
Pakalbintas Kirkilas pareiškė, kad, kalbėdamas tąsyk su LŽ, pateikė savo įspūdžius ir nuomonę. "Tuomet buvau Seimo paskirtas komisijos, tyrusios savanorių maištą, nariu. Tada važiavau į mišką aš, Albinas Lozūraitis, Nikolajus Medvedevas, Algirdas Patackas, Antanas Napoleonas Stasiškis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Man teko kalbėti, bendrauti su savanoriais, išėjusiais į mišką", - sakė jis.
Kirkilo teigimu, savanoriai vilkino tris paras trukusias derybas. "Jie tikėjosi ir laukė tuometinės opozicijos žodžio. Tą girdėjau ne vieną kartą. Man susidarė įspūdis, kad savanoriai tarėsi su opozicija. Kai pamatė, kad juos, ko gero, apgavo, jie sutiko išeiti iš miško", tikino parlamentaras.
Pasak jo, grįžę į Kauną, į buvusią savanorių štabo būstinę, vyrai šnekėjo atviriau, kartojo, kad juos išdavė, apgavo, pardavė.
"Suprantama, dabar buvusiai opozicijai nesmagu išgirsti prisidėjus žodžiais ir veiksmais prie to meto įvykių. Seimo Nacionalinio saugumo komitetas žinojo apie savanorių maištą. Buvome informuoti, kad jie pasitraukė į mišką vasarą. Mėginome problemas spręsti taikiai. Tačiau iš Vilniaus girdėjosi kurstomų šnekų, raginimų priešintis komunistinei valdžiai. Prisiminkime pirmąjį Prezidento Algirdo Brazausko susitikimą su savanoriais. Man irgi teko ten dalyvauti. Baisus susitikimas, panašus į atvirą pučą. Prezidentas buvo kaltinamas, kad ne ta valdžia Lietuvoje, pylėsi įžeidimai, nerenkant žodžių", atsiminė Kirkilas.
Laiškai britams
Pasak Kirkilo, būta ir daugiau drastiškų poelgių. Jo manymu, opozicija tuomet "elgėsi ne ką geriau". "Prisiminkime, kas rašė laiškus į Didžiosios Britanijos parlamentą su prašymais nepripažinti Lietuvos valdžios. Savanorių incidento tikslas - parodyti pasauliui, kad čia kariškiai nepaklūsta valdžiai. Mano manymu, tada stengtasi šią savanorių akciją išpūsti bei sukompromituoti demokratiškai išrinktą kairiąją parlamento daugumą", - įsitikinęs dabartinis Seimo URK pirmininkas.
Pasak jo, maišto sukelti nepavyko, todėl savanoriai ir pasijuto esą apgauti ar išduoti. "Manyčiau, kaltieji dėl to meto įvykių turėtų pripažinti savo kaltę. Kita vertus, įvardijant juos galima remtis ir objektyvia veiksmų seka. Ar tuo metu konservatoriai padarė nors vieną pareiškimą, pasmerkiantį savanorių maištą? Ar buvo toks dokumentas, raginantis savanorius paklusti krašto apsaugos ministrui? Nebuvo. Tebuvo mėginimų pakurstyti bet kokį skandalą demonstruojant nepasitikėjimą tuometine valdžia", aiškino parlamentaras.
Kirkilo žodžius paneigti reikalaujantis Landsbergis prisiminti dešimties metų senumo įvykius atsisakė.