Kaip Delfi sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas, visuomenė galėtų tikėtis lengvesnės vasaros, jeigu iki tol pavyks pradėti masinį skiepijimą.

„Kad turėsime šiek tiek lengvesnį pavasarį, tai taip. Kad vasarą turėsime žymiai lengvesnę ir geresnę, tai mano manymu yra faktas, bet tam turime suvaldyti sergamumą, sustabdyti mirtingumą ir efektyviai skiepyti ne tik rizikos grupes, bet ir visą visuomenę. Jeigu mums pavyks paskiepyti nemažą dalį visuomenės, vasara turėtų būti gera“, – sakė A. Matulas.

Su tokia nuomone sutiko ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Aš labai norėčiau tikėtis, kad bent jau vasaros galima būtų tikėtis laisvesnės. Aišku, yra visokių „bet“. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis vakcinų gamintojams – ir kitiems, ne tik „Pfizer“ ar „Moderna“, kaip jiems seksis gaminti, pristatyti, kaip seksis skiepyti ir kiek žmonių skiepysis. Nuo to labai priklausys, kaip šalies viduje seksis atsidaryti. Tam, kad būtų saugu, turėtų pasiskiepyti kritinė masė gyventojų – maždaug 70 proc. populiacijos“, – akcentavo A. Veryga.

Apie tai Delfi kalbėjo ir parlamentarė, SRK narė Jurgita Sejonienė.

„Tai priklausys nuo žmonių geranoriškumo ir kaip greitai jie patys norės išsivaduoti iš tos situacijos“, – teigė Seimo narė.

Sveikatos priežiūros sistemoje problemų daug

Nors, vakcinoms pasiekus šalį, jau galime džiaugtis turintys ginklą kovoje su pandemija, Seimo laikinosios grupės „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo per COVID-19 pandemiją“ pirmininkas Mindaugas Puidokas atkreipia dėmesį, kad būtina spręsti opias sveikatos priežiūros sistemoje esančias problemas.

Pasak jo, fiksuojamas išaugęs gyventojų mirtingumas nuo įvairių kitų ligų.

„Žmonės dėl gydymo įstaigų užimtumo, pandemijos, COVID-19 pacientų negauna jiems reikiamų paslaugų ir dėl to turime ženkliai pakenktą sveikatą ir, kaip matome iš statistikos, daug mirties atvejų“. – teigė M. Puidokas.

Dėl to, kalbėjo parlamentaras, būtina kuo greičiau vakcinuoti visus medikus, kad šie, įgavę imunitetą, nesusirgtų patys arba jiems netektų izoliuotis.

Mindaugas Puidokas

Laikinosios Seimo grupės pirmininkas taip pat sakė, kad regionuose jaučiamas savanorių trūkumas.

Apie tai, kad kiti darbuotojai galėtų perimti kai kurias medicinos personalo funkcijas, kalbėjo ir A. Matulas.

„Aš, kaip baigęs gydytojo specialybę, jeigu iškils toks poreikis, bus galimybė pasiskiepyti, be abejonės eičiau ir galėčiau pilnai atlikti bendruomenės slaugytojo, seselės funkcijas. Idealiai moku ir leisti vaistus, ir lašelines statyti. Infekcinių ligų įstatymas epidemijos metu leidžia kai kuriuos dalykus atlikti ir kitų specialybių medikams“, – tvirtino politikas.

Parlamentarai taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti, kad vadinamosiose atraminėse ligoninėse ne COVID-19 infekcija sergantiems gyventojams būtų pasiekiama greitoji medicinos pagalba.

Ligoninės regionuose susiduria su sunkumais atskiriant pacientų srautus

„Dar yra bėda, kad absoliuti dauguma gydymo įstaigų statytos gūdžiais tarybiniais laikais ir dėl to mažos įstaigos (…) neturi galimybių atskirti COVID-19 sergančių ir nesergančių žmonių srautus, tad užsikrėtimų galimybė tose įstaigose dar labiau išauga“, – pasakojo M. Puidokas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras taip pat sutiko, kad tokia problema egzistuoja. A. Verygos teigimu, mažos gydymo įstaigos, nors ir turi kelis išėjimus, tačiau jie dažnai būna skirti evakuacijai ar priešgaisrinei saugai užtikrinti.

„Iš tikrųjų taip, bet jos niekada nebuvo tam skirtos, projektuotos kaip infekcinių ligų ligoninės, nebuvo niekada projektuotos tokiam tikslui. (...) Jeigu yra vienas liftas, o žmogus negali pats judėti, jau yra problema atskirti srautus, yra problema padaryti taip, kad jie nesimaišytų, kad žmonės bendrautų švarioje ir neužterštoje zonoje. Yra tokia bėda, bet ji natūraliai yra atsiradusi“, – sakė A. Veryga.

Aurelijus Veryga

Savo ruožtu SRK pirmininkas A. Matulas teigė, kad šią problemą galima spręsti uždarant atskirus regioninių ligoninių skyrius arba įrengiant specialius skyrius koronavirusu sergantiems pacientams. Vis dėlto, pabrėžė parlamentaras, galime džiaugtis, kad Lietuvoje turime lovų rezervą.

„Tų sprendimo būdų yra, lėšos tam numatytos, ministerija žada kompensuoti deguonies palatų įrengimo išlaidas, ką dabar daro ne viena ligoninė. Mes turime džiaugtis, kad neleidome ir prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo įstatymą, pagal kurį buvusi valdžia norėjo sunaikinti iš esmės visas regionų ligonines ir kad šiandien mes turime nesunaikintą sveikatos sistemą“, – tvirtino A. Matulas.

Jo manymu, steigti naujų laikinų ligoninių tikriausiai nereikės.

„Steigti ligoninių sandėliuose, stadionuose, sporto rūmuose, mano manymu, nereikės. Kaip išsigelbėjimas yra žmonių suvokimas, pagelbėjimas, nevažinėjimas per šventes pas gimines – dabar jau meilę savo artimui išreikšti galime ne važiuodami ir aplankydami, bet atvirkščiai, būdami tik vienos šeimos rate“, – pastebėjo parlamentaras.

Tuo metu J. Sejonienė teigė, kad infekcinių ligonių gydymui nėra gerai pritaikytos ne tik regionuose, bet ir miestuose esančios gydymo įstaigos.

„Buvo kalbos apie super ligoninę. Jei vis dėlto kažkokiu būdu atsirastų galimybė ją statyti, tai siūlyčiau, kad ją reikėtų statyti taip, jog, reikalui esant, ją būtų galima pritaikyti infekcinių ligų gydymui“, – kalbėjo medikė.

Pandemija išryškino psichologinės sveikatos bėdas, pagalbos prieinamumo problemas

Politikai taip pat pastebėjo, kad pandemijos metu itin suprastėjo gyventojų psichologinė sveikata ir iš naujo pasijuto psichikos sveikatos medikų trūkumas.

„Pandemijos atveju yra daug bėdų su visuomenės psichologine sveikata. Tas poveikis žmonių psichikos sveikatai dėl tokių nestandartinių įvykių, kuriuos jiems tenka patirti, (…) yra didelis“, – pripažino M. Puidokas.

Apie šią problemą kalbėjo ir J. Sejonienė.

„Visada psichikos pagalba buvo skaudi vieta Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai. Trūksta darbuotojų, ypatingai psichiatrų, prieinamesnių paslaugų. Taip tikrai yra, o pandemija tai tik išryškino“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak A. Matulo, būtinoji psichikos sveikatos pagalba visiems, kam jos reikia, nėra užtikrinama. Apie šią problemą, informavo A. Matulas, bus kalbama ir Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose.

„Nėra užtikrinama ta pagalba. Ne tik medikų, bet visos visuomenės psichinė sveikata yra įtempta“, – teigė komiteto vadovas.

Antanas Matulas

Gyventojus ragina nepasitikėti dezinformacija, o politikus – susitelkti

Visi kalbinti politikai atkreipė dėmesį į tai, kokią svarbą pandemijos suvaldymui turi žmonių sąmoningumas.

Pasak A. Matulo, būtina, kad kuo didesnis gyventojų skaičius pasitikėtų vakcina ir pasiskiepytų.

„Raginu žmones suvokti, kad kitos išeities sustabdyti sergamumo augimą, mirčių skaičių iš esmės mes neturime. (…) Neturime abejoti. Nėra kitos galimybės suvaldyti šią situaciją – arba absoliuti komendanto valanda, kuri truks ilgai, arba prie šitų taikomų priemonių vakcina, ir tada yra galimybė su mažiausiomis ekonominėmis, psichologinėmis pasekmėmis suvaldyti (pandemiją – aut.p.)“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Apie tai kalbėdamas M. Puidokas taip pat akcentavo, kad politikai, siekdami paraginti gyventojus būti sąmoningais, turi būti vieningi.

„Mano matymas, kad visos politinės jėgos tokiomis sąlygomis turėtų susitelkti, o ne ieškoti, kaip kariauti. Tai nėra ta įprastinė situacija, kada galima žaisti valdančią daugumą ir opoziciją. Turi būti absoliuti vienybė, demonstruojamas požiūrio brandumas iš politikų žmonėms“, – teigė M. Puidokas.

Savo ruožtu J. Sejonienė sakė, kad gyventojai jaučia pandeminį nuovargį, tačiau, pabrėžė Seimo narė, kartu kontroliuoti internete skleidžiamą dezinformaciją.

Jurgita Sejonienė

„Aš visada pabrėžiu, kad tikrai labai didelę žalingą įtaką daro ir sąmokslo teorijų skleidėjai, dezinformacija. Tą būtina kontroliuoti aktyviai, proaktyviai. Tą darbą tarnybos dirba, bet jo reikėtų aktyvesnio. Žinome, kad ne viena sąmokslininkų interneto grupė buvo panaikinta, blokuota, bet tos veiklos reikėtų aktyvesnės, nes matome, jog tai tikrai plinta taip pat, kaip virusas“, – pridūrė J. Sejonienė.