Paklaustas, kiek pareigūnų tikrino melo detektoriumi, V. Saldžiūnas teigė negalįs šios informacijos atskleisti. Vis dėlto apie patį poligrafą, kaip prietaisą, jis pasakojo atvirai.

„Poligrafas, kaip mašina, labai patikimas. Bet dar yra prie jo metodika. Ir po to yra specialistai. Vertinti atskirai šitų dalykų negalima. Kur yra labai geri specialistai, ten galima pasiekti tikslumą iki 95-98 proc. Bet čia jau aš kalbu apie labai aukšto lygio specialistus“, - kalbėjo V. Saldžiūnas.

Ar „labai aukšto lygio specialistai“ dalyvavo tiriant FNTT vadus ir prokurorus – jis teigė nežinantis.

Pareigūnas teigė tik vykdęs gautą užduotį, o poligrafo rodmenis esą vertino jau kiti specialistai.

Vitas Saldžiūnas
„Aš gaunu užsakymą, man direktorius pasirašo, taip sakant, užduotį. Aš ją įvykdau. Konkrečiai apie jokias bylas ar tyrimus aš nekalbu“, - aiškino V. Saldžiūnas.

Antikorupcijos komisijai jis teigė atsakęs į visus klausimus. „Nieko nemelavau jiems. Visą teisybę pasakiau“, - šyptelėjo melo detektoriaus žinovas.

Pasak jo, poligrafo tyrimo rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo specialisto, kuris analizuoja prietaiso parodymus. „Poligrafas yra metalinė dėžutė, kuri nieko nesupranta ir nieko neatskiria. Atskiria specialistas. Specialistas turi suprasti viską, analizuoti. Prasideda viskas ne nuo matavimo. Prasideda nuo pasirengimo, tam tikros informacijos surinkimo. Reikia paruošti klausimyną visą, suprantat? Tai yra metodika. Be šitos metodikos, pats poligrafas yra dėžutė“, - aiškino V. Saldžiūnas.

Savo metodika poligrafologas teigė pasitikintis. Kalbama, kad FNTT vadovams buvo užduota tik po 4-6 klausimus. Anot V. Saldžiūno, pagal jo metodiką, tiek klausimų „gali būti ir normalu, ir optimalu“.

V. Saldžiūno teigimu, skirtingi specialistai gali skirtingai vertinti poligrafo duomenis. „Jūs einat pas vieną gydytoją, pasako taip. Kitas pasako taip“, - analogiją pateikė pareigūnas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad gydytojais paprastai pasitikima.