Politologai teigia, kad toks ministro sprendimas buvo paskatintas artėjančio „neramaus“ rudens ir oponentų kritikos. Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėję ekspertai sutiko, jog atsinaujinimas didesnių pokyčių atnešti neturėtų. Bet pokyčių gali būti ir kitur, prognozavo jie.

Brendo jau kurį laiką

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, jog situacija tokiems pokyčiams brendo jau kurį laiką.

„Mes matėme, kad problemų, pavadinkime tai taip, gausėjo. Kai turi dar pirmą krizę, galima gal dar ir neskubėti su kadriniais pokyčiais. Bet kai situacija tampa vis sudėtingesnė ir tų problemų puokštė tik didėja, natūralu, kad tų sprendimų reikia“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologė.

R. Urbonaitė teigė, jog šis atsinaujinimas panašus į kebliausių problemų identifikavimą ir žmonių atnaujinimą būtent tose srityse.

„Tai yra tiek strateginė komunikacija, tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Nes visose istorijose santykis tarp URM ir Susisiekimo ministerijos tikrai kėlė daug klausimų. Kitaip tariant, galiu matyti, jog tos pareigos turės būti pakankamai atsakingos, svarbios. Bet tai rodo, jog pati ministerija identifikavo jautriausias sritis. Manau, kad tai jau buvo tikrai pribrendęs reikalas“, – situaciją Žinių radijo eteryje komentavo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Gabrielius Landsbergis

„Kėdžių perstumdymas tame pačiame kambaryje“

Viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ketvirtadienio pranešimą vertino ne kaip atsinaujinimą, bet „kėdžių perstumdymą tame pačiame kambaryje“.

„Neužmirškime, kad dabartinis užsienio reikalų ministras yra valdančiosios partijos pirmininkas. Tai reiškia, kad problemos net ir Ingridos Šimonytės kabinete, taip pat krenta ir ant jo galvos. Sakyčiau, kad štai – jeigu ir reikėtų pokyčių Vyriausybėje, tai jų reikėtų tikrų. Tokių, kurie susiję su turinį generuojančiais asmenimis – ministrais“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi L. Kontrimas.

Viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas laidoje vardijo dabartines bėdas, su kuriomis Vyriausybei reikia dirbti: elektros tiekimo reforma, COVID–19 skaičiai auga, nevaldoma infliacija.

„Aš sakyčiau, kad pagrindinės problemos dabar yra mūsų ekonomikos ir valstybės valdyme. Nekalbu jau apie tai, kiek daug problemų yra susikaupusių, kurios nėra sprendžiamos biurokratijos mažinime. Ten reikėtų turinio, bet jo mes nematome, matome tik aiškinimus, jog vartotojai patys kalti. Niekada vartotojai nesusikurs tokių aplinkybių, kuriose būtų blogai. Viskas ateina iš ten, kur gimsta sprendimai“, – Vyriausybės veiklą kritikavo L. Kontrimas.

Jis Žinių radijo eteryje pasidalijo ir jam kylančiu įspūdžiu, jog „ši Vyriausybė yra mažai bendraujanti tarpusavyje“.

„Tai tokia individualistų Vyriausybė, dėl tos bendravimo krizės kyla ir kils. Dar pamatysime rudeniop, kai į darbotvarkę ateis Laisvės partijos temos. Ten bus visko, man atrodo“, – prognozavo Žinių radijo pašnekovas viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas L. Kontrimas.

Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė

Pokyčių gali būti ir didesnių

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis interviu naujienų agentūrai ELTA metu teigė, jog pasigenda turinio opozicijos kritikoje valdančiųjų atžvilgiu.

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog užsienio reikalų ministrui mažiausiai reikia rūpintis opozicijos problemomis.

„Daugiausiai reikia rūpintis savo reikalais. Komunikacija nėra savaime viską lemianti ir sprendžianti. Pirmiausia reikia turinio. (…) Manyčiau, kad dabar situacija vargu ar pasikeis, kalbant apie valdančiųjų ir opozicijos santykius. Manau, kad ji išliks labai panaši. Lieka klausimas, ar pati URM šiek tiek apsitvarkys problemines sritis, kurios tikrai neapsiriboja vien tik komunikacijos problemomis. O jų yra ir daugiau. Kažkokių esminių pokyčių mes čia neturėtume tikėtis“, – pabrėžė politologė.

Ji teigė, jog bus gerai, jei visuomenė matys mažiau klaidų, skandalų ir nesuplanuotų, neapgalvotų dalykų.

„Kurie tampa gaisrais ir juos reikia strimgalviais gesinti. Čia kažkokio proveržio, sisteminio pokyčio tikėtis nereikėtų. (…) Bet tai, kad žemesniuose lygiuose pokyčiai vyksta rodo, kad vandenys pradeda ir pačioje Vyriausybėje siūbuotis. Pažiūrėsime, gali būti, kad artimiausiu metu pokyčius pamatysime ne tik URM, jų gali būti ir daugiau. Gali būti, kad apie šiuos pokyčius greitai pamiršime, gal jų bus ir rimtesnių, to irgi neatmetu“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologė R. Urbonaitė.