Į šiuos klausimus bando atsakyti Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis kompozitoriaus dukros ieškinį – Laura Tamošiūnaitė siekia įrodyti, kad M. Tamošiūnas prieš mirtį buvo neveiksnus ir nesuvokdamas savo veiksmų pasirašė testamentą, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.

Likus trims mėnesiams iki mirties 77 metų muzikas pakeitė prieš dar 2004 m. pas notarą patvirtintą testamentą – visas turtines teises (nors jokio turto realiai neturėjo) paliko savo dukrai, o didelį pripažinimą pelniusių muzikos kūrinių autorines teises perrašė savo namų prižiūrėtojai Algimutei Jurgelevič.

Autorinės teisės į šimtus kūrinių – pats brangiausias turtas, kokį galėjo palikti M. Tamošiūnas.

Po mirties pripažino: tėvas buvo sunkus ligonis

Kad yra pakeistas testamentas, L. Tamošiūnaitė sužinojo tik po tėvo mirties – pas notarą nuvykusi tvarkytis paveldėjimo reikalų, mergina sužinojo, jog paveldės tik banko sąskaitose esančius 2 Lt ir iš įvairių kelionių tėvo parsivežtus suvenyrus, neturinčius materialinės vertės.

Dar didesnis smūgis kompozitoriaus dukrai buvo tai, kad teisę į tėvo sukurtų muzikos kūrinių teises gavo ne ji, o tėvą pastaruosius dvejus metus prižiūrėjusi slaugė.

L. Tamošiūnaitė neslėpė, kad „buvo be galo nustebinta“ tokio tėvo sprendimo – ji nieko nežinojo apie naują testamentą.

Siekdama atgauti tėvo sukurtų kūrinių autorines teises L. Tamošiūnaitė turėjo kreiptis į teismą – tik jis gali panaikinti testamentą.

„Deja, tenka konstatuoti, kad jau ilgą laiką iki mirties mano tėvas ne tik sunkiai sirgo, nuolat vartojo vaistus, taip pat piktnaudžiavo ir nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, jo fizinė ir dvasinė būklė buvo labai sudėtinga, tėvas mažai judėjo bei mažai su kuo bendravo“, – nurodė L. Tamošiūnaitė.

Kompozitoriaus dukra įsitikinusi: testamento pasirašymo dieną jos tėvas buvo sunkiai sergantis ir realybėje nesiorientuojantis žmogus. Maža to, ji mano, kad pastaruosius dvejus metus su M. Tamošiūnu gyvenusi namų prižiūrėtoja A. Jurgelevič veikė piktavališkai: „pasinaudodama apgaule lengvai įtikino sunkiai sergantį žmogų sudaryti testamentą, kurio sudarymo reikalingumo nebuvo ir kuris neišreiškė tikrosios jo valios“.

Namų prižiūrėtoja jaučiasi žeminama

L. Tamošiūnaitė nėra linkusi viešai kalbėti apie savo tėvo paskutiniuosius gyvenimo metus – jos prašymu teisėjas Alfonsas Guobys nusprendė bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose. Kol ginčas neišspręstas, kompozitoriaus dukra nenori kalbėti ir apie autorines teises paveldėjusią A. Jurgelevič. 

Tuo metu M. Tamošiūną ir jo namus prižiūrėjusi A. Jurgelevič neslėpė nuoskaudos, kad yra kaltinama nebūtais dalykais.

„Labai negražu, kai mirusį tėvą nori pripažinti neveiksniu – prižiūrėjau tą žmogų, nuolat su juo bendravome, dvejus metus kartu gyvenome, žinau, kaip jis jautėsi ir ką išgyveno, – sakė moteris. – Dukra su motina dabar sako, kad kartu su juo gėriau ir taip norėjau iš jo išplėšti autorines teises – toks nepakenčiamas žeminimas“.

Bene garsiausias pastarojo šimtmečio Lietuvos muzikas paskutiniuosius gyvenimo metus praleido ne savo, o nuomojamame bute Antakalnio mikrorajone, už kurį dar ir liko skolingas 14 tūkst. Lt.

A. Jurgelevič teigė, kad M. Tamošiūnas pastaraisiais metais jautėsi labai vienišas – į namus tik retkarčiais užsukdavo dukra ar oficiali jo žmona.

„Skambindavo jis dukrai, o ši – vis užimta, negali kalbėti, atvažiuoja per Kalėdas, Velykas, pabūna vos keliolika minučių ir mauna pro duris“, – sakė ji.

Moteris neslepia, kad M. Tamošiūnas labai džiaugėsi bet kokia kompanija. „Jis buvo geras žmogus, visą laiką norėjo vadovauti, net kai paveikslus namuose kabinome, kiekvieną centimetrą nurodinėjo, o aš jam vis kartojau: „Aš tau ne „Oktava“ ir ne „Trimitas“ “, – prisiminė A. Jurgelevič.

Norėjo atsilyginti už gerą širdį

Buvusi namų prižiūrėtoja neslėpė žinanti, kodėl kompozitorius nusprendė pakeisti savo testamentą – esą kartą dukra iš tėvo pareikalavo sumokėti už benziną, kai šį turėjo nuvežti į Kauną.

„Tada jo taip ir nenuvežė, jis labai supyko ir manęs paprašė surasti notarą, – sakė buvusi M. Tamošiūno prižiūrėtoja. – Jis pats paskambino notarei, sakė, negaliu ateiti, paprašė nunešti dokumentus. Jis man sakė: „Turtų neturiu, bet Algimantei noriu atsilyginti už jos gerą širdį“. Niekada manęs blogu neminėjo“.

„Aš nežinojau, kad toks dalykas, kaip autorinės teisės yra paveldimos – jis neturėjo pinigų, nuomavo butą, jis turėjo tik suvenyrus, suvežtus iš viso pasaulio. Ir labai jais didžiavosi“, – sakė A. Jurgelevič. Ji pažymėjo, jog jį su muziku supažindino vienas pažįstamas iš Lietuvos televizijos.

Moteris taip pat prisiminė, kad kas ketvirtį iš Lietuvos autorių teisių agentūros (LATGA) M. Tamošiūnas gaudavo nuo 800 iki 2 000 Lt honorarą. „Gaudavo tiek autorinių, kad po mirties už šildymą liko skolingas“, – teigė ji.

Buvusi kompozitoriaus slaugė neslėpė, jog niekada nenorėjo pyktis su M. Tamošiūno šeima, tačiau sudaryti taikos sutarties ir perrašyti teisę į kompozitoriaus autorines teises L. Tamošiūnaitei nenori.

„Aš neturiu šeimos, vaikų – turiu tik brolį, seserį, man nieko nereikia, galvojau, kad ir mes kartu žmoniškai toliau bendrausime, buvo planai, kad atiduosime tuos jo eksponatus...“, – A. Jurgelevič teigimu, po mirties M. Tamošiūno šeima iš nuomojamo buto taip ir nepasiėmė jo daiktų, kuriuos iki šiol saugo buto šeimininkas.

Namų prižiūrėtoja pripažino, kad iš LATGA gauna honorarus už viešai skelbiamus M. Tamošiūno kūrinius: „Tokia buvo jo valia“.

Tiesa, ji neslėpė, jog kompozitorius vartojo alkoholinius gėrimus. „Jis man aiškino, jog daktarai jam liepdavo iš ryto išgerti 30 g, o aš tik jam kompaniją palaikydavau – ko čia slėpti, yra kaip yra“, – sakė moteris.

Garbingas palikimas Lietuvai

Į amžinojo poilsio kelionę kompozitorius M. Tamošiūnas iškeliavo po sunkios ligos 2011-ųjų rugsėjo 15-ąją.

M. Tamošiūno kūrybinis palikimas – apie 130 kompozicijų: populiarios dainos, maršai ir pjesės pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, muzika pramoginiams šokiams ir cirkui, roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, apie 50 kartų atlikta Lietuvoje ir užsienyje.
 
Kompozitorius su orkestrais bei ansambliais surengė apie 1 000 koncertų Lietuvoje, buvusios Sovietų Sąjungos respublikose ir daugelyje kitų šalių. Kaip estradinės muzikos specialistas, 1987 ir 1988 m. po tris mėnesius konsultavo Laoso valstybinį estradinį orkestrą.

M. Tamošiūnas buvo 1980 m. respublikinės dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, daugelio estradinių orkestrų bei ansamblių konsultantas, Lietuvos ir tarptautinių konkursų žiuri narys, išugdė daug žinomų estrados dainininkų. 1980 m. M. Tamošiūnui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.