Devintu numeriu sąraše atsidūręs Audronius Ažubalis paaiškino, kad dabar jau tėra įmanoma „labai nedidelė“ kaita sąraše. Pokyčių galimybės yra apibrėžtos partijos Statute.
„Pirmam dešimtukui gali atsirasti vienas naujas žmogus (iš kažkur pakeltas). Antrame – du, trečiame – lyg ir keturi, ir t.t. Tai nėra daug, ir, jeigu prisimintume praėjusius rinkimus, bent jau pirmas dvidešimtukas nebuvo labai kaitaliojamas. Buvo elgiamasi labai atsargiai. Tikiu, kad ir šiuo atveju taip bus“, – sakė A. Ažubalis.
Politikas nemano, kad reikšmingų pokyčių galėtų įnešti Seimo rinkimai.
„Čia galėtų įvykti kažkas nebent tokiu atveju, jeigu bus žengtas kažkoks žingsnis, kuris nuskambės, gaus platų atgarsį tarp partijos palaikytojų. (…) Arba, jeigu rinkėjai manytų, kad kažkas įvertintas neadekvačiai žemai. Bet tokių atvejų aš atsimenu labai nedaug. Reikia pripažinti, kad yra tam tikras pasitikėjimas sąrašu, kuris yra sudaromas“, – teigė A. Ažubalis.
Nesuprantantiems, kaip taip įvyko, kad partijoje, kuri pastaruoju laikotarpiu bene daugiausiai pastabų sulaukdavo dėl liberalėjimo, į pirmas gretas pateko tiek daug krikdemiškai mąstančių politikų, politikas atsako, kad „tai nėra kažkokia dirbtinai organizuota akcija“.
„Besirengiant Europos Parlamento rinkimams ir šiame etape man teko daug važinėti po skyrius, ir tikrai galiu pasakyti, kad aš esu konservatorius, ir mano konservatyvios nuostatos, kurias pristatydavau, dėl kurių ginčydavausi, sulaukdavo palaikymo. Aš manau, kad tai yra natūralūs dalykai. (...) Manau, kad tai ateina iš partijos gelmių“, – sakė A. Ažubalis.
Pabrėžė rinkėjų pasirinkimo svarbą
Patyręs šios partinės bendruomenės narys Emanuelis Zingeris po vidinio partijos reitingavimo pabrėžė ne tiek galimų pokyčių, kuriuos gali padaryti pirmieji sąrašo asmenys, kiek rinkėjų sąmoningo pasirinkimo svarbą demokratinei šalies raidai. Šis politikas sąraše yra 29.
„Rinkėjų ūgtelėjimas arba įsižiūrėjimas į pagrindines reiškiamas idėjas ir pasirinkimas buvimo vienoje arba kitoje pusėje turėtų aiškiai matytis per reitingavimą. Todėl aš manyčiau, kad stabtelėjimas ir papildoma viena minutė prie langelio Lietuvos valstybei, demokratijai, yra labai svarbi. (…) Tas sąrašas labai mažytėmis raidelėmis, kur reikia atsivertus ieškoti pavardžių, vertas ne automatinio prisilietimo, o gilesnio priėjimo“, – kalbėjo E. Zingeris.
Politikas pabrėžė, kad tas yra svarbu ne tik konservatorių elektoratui
„Visas Lietuvos išsiskirstymas tarp penkių, šešių, septynių, aštuonių politinių partijų, yra nepaprastai brangintinas. Siūlyčiau nedrįsti mums šaipytis iš kitoniškos nuomonės – jei tai tik nėra neapykantos skleidimas arba chuliganiškos patyčios, bet tai vertinti, branginti žmonių galėjimą už užuolaidų stabtelti ir išsirinkti savo žmogų. Rinkimai yra ne tik už partiją, bet ir už toje partijoje esantį žmogų, kuris atstovauja tavo branginamą idėjų pasaulį“, – kalbėjo E. Zingeris.
Parlamentaro įsitikinimu, rinkėjams turėtų būti sudarytos platesnės galimybės reitinguoti sąrašą. Šiuo metu jie gali pildyti penkis langelius.
„Vidiniuose partiniuose reitingavimuose jų yra penkiolika, susiaurinimas iki penkių – labai siauras nuomonės išreiškimas. Turėtų būti bent dešimt langelių, kad galėtų rinkėjas bent dešimtuką sau mielų žmonių išsirinkti. Tada pamatytume už kokį nuomonių diapozoną balsuoja rinkėjas“, – sakė E. Zingeris.
Parlamentaras prisiminė, kad ankstesnių rinkimų atveju yra buvę situacijų, kai rinkėjai pakoregavo partines rekomendacijas.
„Pavyzdžiui, E. Vareikis per nacionalinius rinkimus keliaudavo iš 141 vietos vos ne į pirmąsias gretas. Žmonės kartais perkelia tą žmogų, kuris jiems įkritęs į širdį, nusipelnęs simpatijų, revoliucingai į priekį. Tai yra demokratija.
Neužmirškite, kad labai stipriam pakeitimui yra reikalinga, kad dešimtys tūkstančių žmonių per nacionalinius arba EP rinkimus balsuotų ir įrašytų savo labai mėgstamą žmogų į langelį. Čia yra sakyčiau ypatingos valios operacija. Realiai nacionalinių rinkimų jokiais vidiniais judesiais beveik neįmanoma paveikti“, – sakė E. Zingeris.
Dėl to, pasak politiko, tikrasis jau visuomenės favoritų sąrašas dar tik išaiškės spalio 11 dieną, per Seimo rinkimus.
„Iš esmės vyksta kova dėl demokratijos gilėjimo. Kai kalbame apie ikikarinę Lietuvą, sakome, kad normali demokratija Lietuvoje neįsisteigė, todėl mes nesugebėjome, o, pavyzdžiui, Suomija, kurioje tai įvyko, sugebėjo duoti atkirtį Rusijai, nes visi kaip vienas stojo ginti Suomijos nuo Stalino invazijos.
O čia dar absiblaususi likusioji Baltijos dalis turėjo tokius kai kada ne visada demokratinius lyderius – A. Smetoną, K. Ulmanį ir K. Petsą. Po įvairių perversmų rinkimai buvo įšaldyti, todėl diskusija visuomenėje nebuvo gili, ir tada visuomenės nebuvo pasiruošusios kovai už savo nepriklausomybę 1940 metais, kada Hitleris su Stalinu pasidalino Europą. Ir jie nėjo į mūšį taip, kaip būtų ėję tada, jeigu šalys būtų giliai demokratiškos. Dabartinė visuomenės branda ir jų įsižiūrėjimas į sąrašus yra svarbus. Tai yra ne automatinis rašymas, o atskyrimas tikrai nuoširdžiai politines idėjas išsakančių žmonių. (…)
Ta valstybė niekada nebus užimta priešų, kur kiekvienas nenumoja ranka, išeina iš socialistinio kolektyvizmo, ir pasako – ne, dėl šitos idėjos aš kovosiu, ir šitas žmogus atstovauja mano idėjų pasaulį. Manau, kad spalio 11 dieną turėsime brandos egzaminą ne tik politikams , bet ir rinkėjams. Jų ilgesnis pabuvimas už užuolaidos reikštų Lietuvos ūgtelėjimą vertybinės brandos kelyje, ir didėjantį skirtumą tarp tarpukario ne visai demokratinės, bet nepriklausomos Lietuvos, ir dabartinės Lietuvos, kuri vadovautųsi žinomu šūkiu „gal tu ir neteisus, bet aš pasiruošęs už tavo kitokią nuomonę laidoti savo gyvybę“. Turime gyventi idėjų pasaulyje, kaip gyvena švedai, norvegai, suomiai, izraeliečiai, amerikiečiai“, – kalbėjo E. Zingeris.
Partijai nepriklausantis, bet su konservatoriais į rinkimus einantis Bronislovas Matelis sąraše liko 84 vietoje, bet dėl to nesisieloja.
„Matote, aš nedėjau labai daug asmeninių pastangų, kad būčiau aukštai. Aš nerašiau laiškų (nors buvo galima rašyti laiškus partijos nariams, juos platindavo), buvo galima per feisbuką reikštis, važiuoti į skyrius. Aš nieko nedariau, kad būčiau pakilęs aukščiau“, – atvirai prisipažino B. Matelis.
Politikas tikisi laimėti rinkimus į Seimą vienmandatėje Nevėžio apygardoje, o dabartinę savo poziciją laiko logiška.
„Partijos rinkimų sąrašas yra partijos narių sąrašas. Aš nesu jokios partijos narys. Jeigu būčiau nariu, tai ir pats labiau žiūrėčiau į tuos narius, kurie daug metų dirbo, stengėsi dėl tos partijos. Tai įvertinęs, aš sukaupiau savo jėgas į vienmandatę, ir aš ten ketinu laimėti.
Žiūrėdamas iš šalies aš džiaugiuosi, kad aukštą vietą gavo Vilius Semeška. Jam su ponu Malinausku Druskininkuose teko labai daug kautis. Man labai patiko Mindaugas Lingė, kada atėjo į mūsų stovyklą. Jis gavo pakankamai aukštą vietą. Aš džiaugiuosi, kad formuojasi gera, darbinga komanda“, – sakė B. Matelis.
TS-LKD partijai paskelbus savo sąrašo Seimo rinkimams daugiamandatėje apygardoje reitingavimo rezultatus, partijos lyderis G. Landsbergis sakė, kad didelių netikėtumų nebuvo. Jo teigimu, natūralu, kad aktyvūs partijos nariai sulaukė nemažo palaikymo.
„Netikėtumų nebuvo. (...) Bendrai visą tą sąrašą – 140 – sunku vertinti. Pirmą dvidešimtuką galima. Jis, sakyčiau, yra harmoningai balansuotas. Mes turime žmones, kurie tiek iš krikdemiškojo flango, tiek politinių kalinių, tremtinių, konservatorių flango. Ko gero, ryškesni pokyčiai yra pirmą kadenciją Seime dirbančių žmonių – ta pati Monika Navickienė, kuri 25-iomis vietomis buvo pakelta į viršų. Laurynas Lasčiūnas, be abejonės, labai aktyvūs Seimo narys ir partijos narys – jie sulaukė palaikymo“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, kurį citavo ELTA.
Pasak jo, persitvarkymas sąraše po reitingavimo įvyko ir dėl to, kad partijos veteranai nebuvo reitinguojami.
„Labai didelio stebėjimosi nėra, šioks toks persitvarkymas atsirado pirmiausia dėl to, kad nemaža dalis, pagrindiniai mūsų partijos veteranai – Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Irena Degutienė – šį kartą nebuvo reitinguojami, tai permainų atsirado, bet labai didelio netikėtumo nebuvo“, – teigė konservatorių lyderis.
Jis nesistebėjo, kad partijos naujokai vidiniame partijos reitingavime sulaukė mažiau dėmesio nei senbuviai.
„Kadangi tai yra partijos vidinis reitingavimas, (...) aišku, partija pirmiausia žiūri į tuos žmones, kuriuos dažniausiai mato. Tie, kurie dažniausiai lankosi skyriuose, turi didžiausią tikimybę būti išreitinguojami. Tokia yra jau dinamika. (...) Visą laiką tie, kurie keliauja, ir bus pirmame dešimtuke arba labiausiai matomi“, – sakė G. Landsbergis.
Kartu jis pažymėjo, kad sąrašas nėra galutinis ir dar gali keistis. „Noriu pasakyti, kad sąrašas dar nėra galutinis. Dar jį kartu su Ingrida Šimonyte mes turime teisę šiek tiek keisti. Laukiame galbūt ir kai kurių žmonių apsisprendimo ir permainų šiokių tokių gali būti“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.
ELTA primena, kad TS-LKD sąrašo pirmosios dvi vietos – nepartinės I. Šimonytės ir partijos pirmininko G. Landsbergio – nebuvo reitinguojamos. Trečioje vietoje po reitingavimo atsidūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 2853 balsus. Ketvirtoje vietoje – Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas (2248 balsai), penktoje – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė (2000 balsų). Toliau sąraše – Seimo nariai partiečiai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (1979 balsai), Arvydas Anušauskas (1864 balsai), Agnė Bilotaitė (1731 balsas), Audronius Ažubalis (1693 balsai), Žygimantas Pavilionis (1584 balsai).