L. Slušnys laidos „Delfi diena“ eteryje teigė, jog norint, kad asmuo nori parodyti iniciatyvą dėl pagalbos jam suteikimo.
„Čia yra tik viena problema. Norint, kad kreiptųsi, reikia, jog pats žmogus iniciatyvą parodytų, arba jo artimieji. Nes netgi Vievio istorijos atveju, artimiausias psichikos sveikatos centras yra Elektrėnuose, pačiame Vievyje gal ir neturime jo. Bet klausimas, ar visur reikia. Bet Elektrėnuose yra ir ten galima kreiptis. Jau nekalbant apie kitas vietas. Visai šalia turime ir Vilnių“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Seimo narys, psichiatras L. Slušnys.
Jis kalbėjo, jog konkrečiai moterims skirtos psichologinės pagalbos nėra
„Vienintelį dalyką, kurį norėčiau atskirti nuo kai kurių detalių. Jeigu mes kalbame konkrečiai apie moterims skiriamą psichologinę pagalbą, tai galbūt tokių specializuotų kažkokiais psichikos sveikatos sutrikimais nėra.
Mes juk neruošiame psichiatro ar psichologo dirbti su moterimis. Mes galime su smurtu patyrusiais žmonėmis, ar dar kuo. Mes turime sistemą, kai visi psichologai ir psichiatrai yra paruošiami dirbti su visais žmonėmis. Bet tikrai tos pagalbos vienokios ar kitokios turime“, – pabrėžė pašnekovas.
Parlamentaro, psichiatro L. Slušnio nuomone, svarbus ir užsispyrimas, bandant nukreipti žmogų pagalbos.
„Matau, kur dažniausiai yra šluba vieta – mes neatpažįstame, kada tą žmogų nukreipti ir neturime dažnai drąsos ir užsispyrimo nukreipti gana be didesnių diskusijų. Tu eini, nes aš matau, kad tau reikia. Čia ne diskusija. Tokia praktika yra daugiau jaunesnių žmonių tarpe, nors ši moteris tikrai nėra iš vyresnių, ji jaunesnės gerokai kartos tarsi, bet jaunesni paaugliai daugiau supranta šį poreikį ir drąsiau eina, kol vyresni dar sunkiai“, – penktadienį laidoje „Delfi diena“ kalbėjo psichiatras L. Slušnys.
Psichiatras tikino, jog ne tik noras padėti, bet ir žmogaus reakcija itin svarbi.
„Nepamirškime, kad tai yra dvipusio judėjimo gatvė. Vienoje pusėje yra tas, kuris galbūt gali pasakyti, kai mato, kad yra bėda. Bet turime kitą bėdą – kaip tą pagalbą priimame. (…) Net kai savo artimiesiems pasakydavau, būdamas profesionalu, kad gal kreiptis pas psichiatrą, jie beveik laiko tai įžeidimu. (…)
Mes ir turime tai Lietuvoje. Jeigu iš vienos pusės plečiame paslaugų tinklą, stengiamės daryti jį kuo geresnį ir pasiekiamesnį, iš kitos pusės mes vis dar turime tam tikrus elementus, kur pasakius A – matai, kad žmogus turi bėdą, ir nori pasiūlyti pagalbą, aš galiu nukentėti ir gali žmogus įsižeisti“, – apie problemą kalbėjo parlamentaras L. Slušnys.
Jis ragino nebijoti galimo žmogaus įsižeidimo, nes po kelių dienų į raginimą jis gali žiūrėti jau kitaip ir nuspręsti pagalba pasinaudoti.
„Tas irgi būtų gerai. Kaimynai gali tik nukreipti ir pasakyti – aš matau, gal galėčiau kažkaip padėti. Bet nebūtinai žmogus priims. Jeigu žmones neįsižeis, tai gali atsirasti neigimo fazė. Ji yra labai sudėtinga“, – pabrėžė psichiatras L. Slušnys.
Delfi primena, kad teisėsauga pradėjo tyrimą dėl artimojo šeimos nario nužudymo. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų, arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
